Toronto Prisikėlimo parapija švenčia 65 metų jubiliejų

Šiandienos iššūkiai – kaip juos priimsime?

Per praėjusius kelerius metus ir šiemet išeivijos organizacijos ir institucijos mini svarbius veiklos jubiliejus. Šiais metais mūsų Toronto Prisikėlimo parapija švenčia 65-erių metų veiklos sukaktį. Toronto lietuvių ir Tėvų Pranciškonų dėka Prisikėlimo parapija buvo įsteigta 1953 m. kovo 7 d. Per šį svarbų pokario laikotarpį, kai tūkstančiai lietuvių atvyko iš Lietuvos į Kanadą, Tėvai Pranciškonai atliko ne tik dvasinius, bet ir kultūrinius bei tauti-nius patarnavimus, buvo pagalbininkais Toronto lietuviams visuose reikaluose. Metraščiuose ir nuotraukose galima pamatyti, kokias gausias tautiečių grupes pranciškonai tuokė, krikštijo, suteikė Komunijos ir Sutvirtinimo sakramentus; kiek buvo sukurtų parapijos tarybų, komitetų, darbo komisijų; kokiomis sumomis buvo remiamos organizacijos, labdara, minėjimai, politiniai įvykiai, naujos šventovės statybos projektai; kiek sporto klubų, ideologinių organizacijų, kultūrinių vienetų, finansinių ir tautinių įstaigų glaudėsi po parapijos stogu; kiek sportininkų, jaunimo, jaunų šeimų stovyklų atrado savo pradžią parapijiniame gyvenime; kiek dvasiškių buvo įšventinta Prisikėlimo šventovėje, kiek visų sričių vadovų čia rado savo pirmas pareigas ir žengė pirmuosius veiklos žingsnius, kiek įvairių rekolekcijų bei susikaupimų savaitgalių puoselėjo tikėjimą ir krikščionišką dvasią. Prisikėlimo parapija per 65-erius metus ėjo su mumis, vesdama mus “į kelią, gyvenimą ir tiesą”.

Šiandien stovime prieš kitokį pasaulį, skirtingą žmoniją. Dažnai išgirstame, kad jaunimas ne toks, koks buvo. Bet ir mes nebe tie. Mūsų visuomenė kitokia. Tad kodėl yra svarbu, kad mūsų lietuviškos parapijos išliktų? Kodėl yra svarbu, kad Katalikų bažnyčios remtųsi kultūra ir tikėjimu? Kodėl ši taisyklė tinka ne tik mažumoms, bet bendrai pasaulio Katalikų Bažnyčiai? Kodėl yra svarbu derinti moderniąją kultūrą su katalikišku tikėjimu taip, kad būtų įmanomas tikras dialogas.

Church, Communication and Culture žurnale atspausdintas Paul O’Callaghan straipsnis Cultural challenges to faith: a reflection on the dynamics of modernity, stengiasi duoti atsakymus į vieną iš svarbiausių problemų, kuri gresia mūsų parapijoms, mūsų tikėjimui.

Mes gyvename iš kultūros: ji mus maitina, mes per ją bendraujame, mes ją perduodame kalba ir veiksmais iš kartos į kartą. Savąja kultūra mes išreiškiame savo tapatybę: tai, kas mus jungia, tai, kas sukuria “MES”. Ir mes ne tik gauname ar paveldėjam kultūrą, mes ją kuriame ir perduodame kitiems.

Katalikybė veda mus tikėti į vieną Dievą, Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią, Viešpatį, Visatos Kūrėją ir žmonijos Gelbėtoją. Jei Dievas neegzistuotų, jei nebūtų pasitikėjimo, nebūtų religinio tikėjimo. Mums tik reikia būti ir paskirti savęs dalelę Jam, kad taptume Kristaus pergalės sielomis. Mes tik turime norėti, mes tik turime tikėti, kad Dievas mus lydės teisingu keliu ir įgalins mus atlikti Jo darbus.

Taigi, tiek tikėjimo, tiek kultūros turiniai yra perduodami. Mes juos gauname, savaip praturtiname ir perduodame kartų kartoms. Kultūra ir tikėjimas turi vizijas, doktrinas, intuicijas, kurias interpretuojame ir suprantame. Tikėjimas kyla iš Dieviško Apreiškimo, o kultūra iš žmogaus dvasios, ir abu visada bendrauja.

Pasidaro labai aišku, kad žmonėms, kultūroms, gyvenimo būdams ir religijoms reikalingi iššūkiai, ne tik patvirtinimai; jie turi būti priversti susidurti su savo galimybėmis, savo klaidomis ir savo atsakomybėmis. Yra būtina, kad mes atnaujintume savo visuomenę ir savo kultūrą tikėjimo šviesoje. Tikėjimas turi dosniai ir kūrybiškai ištirti žmogaus išmintį ir galvoseną; tikėjimas turi rasti kultūroje elementų bei įrankių, kurie bus naudingi paliečiant žmogaus protą ir širdį Dievo vardu. Svarbūs kultūriniai iššūkiai turi būti atsakyti tikėjime. Tiktai tada tarp tikėjimo ir kultūros atsiras tikras, esminis ir būtinas dialogas. Tas dialogas, ypač šiais, moderniais, laikais labai kenčia. Daugelis žmonių yra praradę tikėjimą, nes jie atsiskiria, tiki, kad jie gali gyventi be kitų. Yra būtina praplėsti pasaulėžiūrą, yra svarbu, kad žmonės suprastų vienas kitą, siektų vienas kito, kad pasiektų Dievą, gėrio ir tiesos šaltinį.

no images were found

Šių Jubiliejinių metų proga Prisikėlimo parapija skelbia iššūkį “Atsiliepk”. Kaip mes atsiliepiame asmeniškai? Kaip mes jungsimės prie bendro atsiliepimo? Kaip mes skatinsime kitus atsiliepti? Kaip mes atsiliepsime už tuos, kurie neranda žodžių ir veiksmų, kurie bijo, kurie nepasitiki savimi?

Dievas mus šaukia visada. Jis mums yra padovanojęs skirtingų talentų ir jis laukia, kaip mes asmeniškai atsiliepsime į jo prašymą. Didelė mūsų dalis gyvename atsargiai: mes save labai apsisaugojame, matuojame, mes esame atsiskyrę ir apatiški. Dar kiti esame puikūs, be klaidos…

Turime sudaryti progą visiems ATSILIEPTI savo būdu.. Tai reiškia – atverti duris ir savo širdį viskam. Įgalinti visus viešai ar asmeniškai dalintis savo išgyvenimais. Priimti, kad ne kiekvienas įstengia ATSILIEPTI į viską ir neteisti to, kuris pasirenka, kada ir kur jis tai daro.

Iššūkis “Atsiliepk” reikalaus dialogo tarp visų. Šių Jubiliejinių metų proga sugalvota ir suorganizuota daug įvykių, švenčių ir naujų

būdų ATSILIEPTI (internetiniai mąstymai anglų kalba apie tikėjimą ir bažnyčią). Jei sutinkame su Peter O’Callahan studijos dėsniais, tai tik pradžia! Reikia naujų iššūkių dialogui tarp labai pasikeitusios visuomenės ir nuoseklumu pasižyminčios Bažnyčios. Reikia rinktis ne tik parapijoje, bet ir mažesnėse grupelėse, namuose, pas kitus, kad pasiektume visus. Ir tada reikia sukurti ilgalaikį planą Prisikėlimo parapijos pavyzdžiu. Ši pranciškonų vadovaujama bendrija per 65 praėjusius metus sėkmingai ATSILIEPĖ į Dievo prašymą ir tikinčiųjų dvasinius poreikius.

Rasa Kurienė

Daugiau apie Prisikėlimo parapijos istoriją ir veiklą skaitykite Bernardinai.lt/religija – Toronto Prisikėlimo parapijai – 65-eri: Lietuvos inteligentijos žiedas už Atlanto.