Netekome baltų praeities tyrinėtojos

ADVERTISEMENT

Rugsėjo 4 d.eidama 94-uosius metus mirė Venesuelos lietuvė, žurnalistė, istorikė, baltų praeities tyrinėtoja, Vilniaus pedagoginio universiteto garbės daktarė Jūratė Statkutė de Rosales (1929-2023).

Pasaulyje plačiai žinomos lietuvės darbai parašyti panaudojus daug šaltinių: Baltų kalbų pėdsakai Iberų pusiasalyje (1985), Gudai – pamesta Europos istorijos pakopa (Los Godos – Un eslabón perdido de la historia europea 1998 21999), Gudai (Los godos, 2004 du leidimai), Gotai ir baltai (Goths and Balts 2004), Didžiosios apgavystės (2007 Vilnius), Senasis aisčių giminės metraštis (2009 Kaunas), Europos šaknys ir mes, lietuviai (2011; iš esmės papildytas leidimas Europos šaknys Vilnius 2015).

R. Statkutė de Rosales kitaip vertina senąją Europos praeitį, tyrinėjo tolimąją baltų praeities istoriją, savo mokslo darbuose įrodinėjo, kad baltų gentys kadaise darė didelę įtaką Europos istorijos raidai. Jos mokslo darbai ir teiginiai vertinami nevienareikšmiškai, dažnai – ir kritiškai.

Statkutė Rosales gimė Kaune 1929 m. rugsėjo 9 d. Jos tėvas Jonas Statkus buvo pirmasis tarpukario Lietuvos Valstybės saugumo departamento direktorius, vėliau – tautininkų remiamos „Pažangos“ spaudos bendrovės vadovas. 1940 m. liepos 6 d. drauge su Augustinu Povilaičiu ir gen. Kaziu Skuču sovietų okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Žūties laikas ir kapo vieta iki šiol nežinomi. Jūratė mokėsi pradžios mokykloje Paryžiuje, kur tėvai gyveno iki 1938 m., karo metu – Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus. Prancūzijoje studijavo lotynų ir prancūzų kalbas, gavo prancūzų kalbos mokytojo diplomą. Kalbų studijas tęsė JAV, Niujorko Kolumbijos universitete, išmoko anglų, ispanų, vokiečių kalbas. 1960 m. Venesueloje ištekėjo už inžinieriaus Luiso Rosales, su kuriuo išaugino penkis sūnus: Luisą, Joną, Šarūną, Rimą ir Saulių. Gyvendama tolimame užjūryje išsaugojo tautinę kultūrą – visi vaikai kalba lietuviškai, namie greta ispaniškų laikomasi ir lietuviškų papročių.

Nuo 1983 m.yra buvusi populiaraus opozicinės demokratinės krypties Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, aktyviai dalyvavo kituose spaudos leidiniuose, radijo ir telvizijos laidose, daugelį metų bendradarbiavo su Klyvlendo (JAV) lietuvių laikraščiu „Dirva“.

Statkutė de Rosalės apdovanota aukščiausiais Venesuelos bei Karakaso miesto ordinis ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (1996). 2011 m. birželio 15 d. Lietuvos edukologijos universitetas suteikė Jūratei Statkutei de Rosales garbės daktaro vardą.