Toronto Aukštesnieji lituanistiniai kursai pradėjo veikti Toronte 1952 metais. Nuo tada veikia su pertraukomis iki šių dienų. Nenuostabu, kad kursų pavadinimas, tikslai ir turinys keitėsi kartu su besikeičiančia situacija ir jiems vadovaujančiais ir dirbančiais pedagogais.
Nuo 1974 metų iki dabar mokiniai, kurie baigia 9, 10, 11 – International languages – Lithuanian programą (lietuvių kalba, literatūra, tautosaka, istorija ), gauna Kanados oficialias viduriniojo išsilavinimo įskaitas.
Šiuo sunkiu pandemijos metu mes su mokytoja Ramune ir pasiaukojančiais mokinių tėvais, seneliais sugebėjome išlaikyti savo kursantų pastovų skaičių, kuris jau daug metų nesikeičia. Nežiūrint įvairių sunkumų, tie, kurie dirbo ir lankė nuotolines pamokas, buvo labai gerai įvertinti ir gali pasidžiaugti savo lietuvišką tapatybę įrodančiu dokumentu – lietuvių kalbos kursų baigimo pažymėjimu bei gautomis lietuvių kalbos įskaitomis, kurios vėliau padės stojant į Kanados universitetus ar dalyvaujant ,, Globalios Lietuvos” siūlomuose projektuose ir programose įsitraukiant į Lietuvos valstybės gyvenimą.
Nuotolinis mokymas, kaip ugdymo forma, sukėlė nemažai mokymosi sunkumų. Kursantų apklausos duomenys rodo, kad labiausiai jiems šiais metais trūko kontaktinio bendravimo klasėje. Juk ne paslaptis, kad daugelis lanko kursus tik dėl draugų. Nors Google Classroom buvome susikūrę rytinių pokalbių kioską – prie kavos, kur kiekvienas mokinys dalijosi įdomia pasaulio informacija, bet tai vis tiek neprilygo mūsų eiliniams šeštadienio pokalbiams klasėje ,, Sėsk ant kėdės…“ Įprastoje šeštadienio klasėje mokiniai jautėsi saugiau, o dirbant naujoje platformoje daugelį reikėjo skatinti įsijungti kamerą Zoom pamokos metu, o tai ir mums, mokytojams, buvo papildomas iššūkis – ieškoti naujų būdų, kaip įtraukti kiekvieną mokinį aktyviai dalyvauti pamokoje.
Šeštadieniais nereikėjo anksti keltis ir galėjo ilgiau pamiegoti – tai buvo vienas iš teigiamų kursantų atsiliepimų apie šių metų nuotolinį lituanistinį mokymąsi. Tie, kurie gyvena toli nuo Toronto, tikrai sutaupė daug savo ir tėvų laiko. Lankomumas taip pat buvo žymiai geresnis, oro sąlygos šiuo metu nebuvo svarbios, kai isi buvome uždaryti savo asmeninėse erdvėse visus penkiolika mėnesių.
Žinodamos, kad daugelis tėvų yra neabejingi savo atžalų lituanistiniam mokymuisi, kūrėme užduotis, kurios skatino kursantus surinkti reikiamą informaciją ne iš viską žinančio Google, bet iš savo namų enciklopedijos – tėvų. Tikrai galime pasidžiaugti, kad kai kurių mokinių rezultatai ir motyvacija mokytis, kuo daugiau sužinoti apie savo lietuvišką kilmę, tradicijas, kultūrą žymiai pagerėjo šiuo sudėtingu laiku. Ir tai neabejotinai yra šeimos įtaka ir auklėjimas, kurie niekur nedingsta, bet tik palengvina ir užgrūdina jauną žmogų, kuris susiduria su jį užklupusia jokios analogijos neturinčia situacija ir sugeba ją priimti ir teigiamai reaguoti.
Be įprastinių gramatikos, istorijos, geografijos pamokų, šiais mokslo metais turėjome labai daug paskaitų, diskusijų su neeiliniais svečiais – savo srities specialistais ne tik iš Kanados, bet ir Lietuvos.
Antano Šileikos – žymaus lietuvių kilmės Kanados rašytojo ir literatūros kritiko, nereikėjo ilgai prašyti pasidalinti savo, kaip rašytojo, patirtimi ir įžvalga su mūsų kursantais, nes, anot jo : „Aš irgi kažkada buvau kursantas.“ Nepaisant visų pandemijos trukdžių , rašytojas Šileika buvo pirmas mūsų svečias šiais mokslo metais su virtualiu pokalbiu „Lietuvos įvaizdžio kūrimas ‘, kuris, manau, ne vieną kursantą sudomino ir paskatino paskaityti, ką pasaulis rašo ir galvoja apie mus.
Globaliosios Lietuvos projekte „Lietuvos kultūros paveldo savitumas ‘’ kursantai buvo supažindinti, o vėliau patys ruošė ir pristatė vieną pasirinktą Lietuvos materialųjį ar nematerialųjį paveldo objektą pagal iš anksto sudarytą sąrašą. Klasiokai turėjo ne tik užduoti klausimus, bet ir vertinti, parašyti pažymį savo draugams. Nuo balandžio mėnesio iki mokslo metų pabaigos Zoom platforma mums suteikė kitą išskirtinį bendravimo lygmenį. Atsirado galimybė pasikviesti iš Lietuvos įvairių sričių specialistų ir pabendrauti su jais, taip pat pabendrauti ir užmegzti ryšius su savo bendraamžiais iš Lietuvos, Alytaus Jotvingių gimnazijos mokiniais, ir virtualiai apsilankyti tikroje lietuviškoje mokykloje; gidei Onai Motiekienei vadovaujant pamatyti autentiškus Dzūkijos piliakalnius ir išgirsti dzūkų dainas.
Mus apsilankė istorijos vadovėlių vaikams autorė Živilė Mikailienė su savo paskaitomis ,, Virtualios praeities atkūrimas: amatai, karyba, papročiai“, „Kelionė laiku-apie Lietuvos valdovus“. Etnografė Jurgita Žvinklytė, „Sutartinės“, Lietuvos Valdovų rūmų mokslinių tyrimų centro vyresnioji muziejininkė – archeologė Sigita Venskūnienė – „Archeologijos mokslas: svarba, tikslai ir metodai”, žurnalistė rašytoja Goda Juocevičiūtė – „Stebuklingas miestas. Ženklai ir simboliai“, choreografė Laimutė Kisielienė – „Dainų šventės”. Paskaitos mokiniams buvo labai naudingos: suteikė daug įdomios informacijos, padėjo praplėsti žodyną, įgyti klausymosi įgūdžių, nes reikėjo įdėmiai klausyti ir atlikti užduotis.
Baigdama savo pasakojimą apie šiuos išskirtinius mokslo metus, noriu visiems kursantams, tėvams ir seneliams, bendruomenei padėkoti už dar vienerius mokslo metus, atliktus darbus, įsipareigojimus savo Tėvynei, puoselėjant jos kultūrą ir pilietiškumą. Nes mūsų Tėvynė, jos istorija, kultūra – tai vertybės, kurias saugome ir puoselėjame, kad galėtume perduoti ateities kartoms. Ypač svarbi lietuvių kalba. Neužmirškime jos. Raginkite visus pažįstamus lietuvius ateiti mokytis lietuviškai į Toronto Maironio mokyklą ir Aukštesniuosius lituanistinius kursus.
Brigita Ručinskienė,
Toronto Aukštesniųjų lituanistinių kursų vedėja
Pastaba: Kitą savaitę tinklalapyje skaitykite Toronto Aukštesniųjų lituanistinių kursų moksleivių rašinius apie praėjusių metų įsimintinas pamokas, pokalbius ir susitikimus.
