Net ir karo alinamoje šalyje nutinka mažų stebuklų.
Gruodžio 13 dieną lietuvių pianistas Darius Mažintas išlaisvintame Charkivo srities Iziumo mieste ant Kremeneco kalno grojo kūrinius iš ukrainiečių kompozitoriaus Valentino Silvestrovo muzikinio ciklo „Naivioji muzika“.
Kremeneco kalnas pianisto pasirodymui pasirinktas todėl, kad šių metų rugsėjo mėnesį pranešta apie akmeninių moterų skulptūrų, ten pastatytų 9–13 šimtmetyje, suniokojimą. Manoma, kad statulas,vaizduojančias buvusių polovcų genties moteris, suniokojo Rusijos kariuomenės kariai .O pianiną sugriautame Iziumo mieste per stebuklą išsaugojo gyventojai. Lietuvos pianistas D. Mažintas į Iziumą atvyko dieną prieš koncertą ir kartu su komanda nakvojo sename rūsyje, kuris karo ir okupacijos metais buvo prieglobsčiu daugiau nei 60 miesto gyventojų. Pianistas atliko šiuolaikinę ukrainiečių klasiko muziką, esant vos penkių laipsnių šilumos.
Pasirodymas ant Kremeneco kalno – antrasis D. Mažinto koncertas karo niokojamoje Ukrainoje 2022 metais. Balandžio mėnesį pianistas Irpinėje atliko lenkų kompozitoriaus Fryderyk Chopin noktiurnus.
Šiuos netikėtus klasikinės muzikos koncertus organizuoja filantropo Dmitrijaus Kanovičiaus įsteigtas Kanados labdaros fondas „Žvelgiant į žvaigždes“ (Looking at the Stars). Apie muziką ir šių koncertų prasmę po karo alinamos Ukrainos dangumi pianistas D.Mažintas (Lietuva) ir Dmitrijus Kanovičius (Kanada) papasakojo Ukrainos espreso.tv gruodžio 18-osios programoje “Muzika tarp griuvėsių…” Šiuo sunkiu metu Ukraina ir jos žmonės sulaukia itin daug palankumo ir palaikymo ženklų. 2022 m.gruodžio viduryje Europos visuomenė išsakė neabejotiną paramą ir pagarbą Ukrainai,jos vadovui ir visiems žmonėms, skirdami Sacharovo premiją( Europos Parlamento žmogaus teisių apdovanojimą) ir Karolio Didžiojo medalį (Vokietija, Achen miestas) už nuopelnus Europai. Tačiau džiaugtis Ukrainos gynėjams ir ukrainiečiams nėra kada. Rusijos raketos nuolat griauna miestus ir gyvenvietes, atimdami gyvybiškai svarbius dalykus: šviesą, šilumąir vandenį,neretai ir žmonių gyvybes. Dalį pragaištingų raketų pavyksta atmušti, kitos,nelaimei, pasiekia savo tikslą. Ukrainiečiai tikina,kad jie pasiryžę išgyventi šiuos Rusijos brutalius griovimo veiksmus. Iš daugelio pasaulio valstybių link Ukrainos keliauja didesni ar mažesni elektros generatoriai, kita įranga, padėsianti įveikti žiemos šaltį ir tamsą. Tikėdama sutelktomis ukrainiečių ir jų partnerių pastangomis siekti galutinės pergalės prieš Rusiją, Europa jau galvoja apie pokarinę Ukrainą, svarsto jos atstatymo planus. Norvegija įsipareigojo atstatyti 10 sugriautų tiltų Ukrainoje, Prancūzija – tris. Į Ukrainą, į jos išlaisvintas nuo okupantų teritorijas jau keliauja statybinės medžiagos. Tokių nujaučiamos taikos ženklų yra ir daugiau, tai padeda išgyventi brutalaus naikinimo akimirkas, tikėti Europos ir viso demokratinio pasaulio vienybe, teisingumo pergale. Tikėjimas savo siekių teisingumu stipresnis už naikinimo ir griovimo dvasią.
Ir rašant šias eilutes, paskutinė gera žinia: Kijeve įžiebta kalėdinė eglutė, švytinti Ukrainos vėliavos spalvomis. Dar viena vilties šviesa karo tamsoje.
SK
