Toronto Maironio mokyklai – 70 metų!

Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs tiek su savo paties buvimu, tiek su savąja tauta. Todėl įaugimas į kalbą yra išgyvenamas kaip kažkas be galo sava ir įprasta. Gyvename panardinti joje, dažnai nejausdami, nemąstydami jos – kaip oro, kuriuo kvėpuojame. Pajuntame ją tik susidūrę su kita, svetima kalba, mums nesuprantama ar vos pramokta. Tuomet patiriame, koks džiaugsmas sutikti savo gimtąja šnekantį. Jis iš karto pasidaro mums artimas, tarsi net giminė per tą kalbos bendrumą.

Prof. Vanda Zaborskaitė

Mokyklos pradžia

Būtent dėl kalbos bendrumo lietuviai 1933m. St. Balčiūno pastangomis subūrė vaikų chorą Toronte, Šv. Jono Krikštytojo parapijoje, kuris ir buvo pradžia lietuviškosios mokyklos, pradėjusios veikti 1935 m. „Išmokytojavęs virš 7 metų, iš viso gavau $87 ir rašomą plunksną $12 vertės”, – rašė St. Balčiūnas, vaikus mokęs tris vakarus per savaitę. 1936 m. mokykla pasidalijo į dvi. Vieną globojo parapija, kitą – Susivienijimas Lietuvių Amerikoje (Toronto skyrius).

Mokyklai Toronte nustojus veikti 1945 m., ją 1948 m. atgaivino iš Lietuvos atvykę pokario imigrantai, kai darbo ėmėsi Vitalius Matulaitis, B. Sakalauskas-Sakalas ir Šv. Jono Krikštytojo parapijos kleb. Petras Ažubalis. Šios parapijos klebonijos rūsyje 1948 m. rugsėjo mėnesį V. Matulaitis pradėjo mokyti 7 mokinius, kurių tėvai į Kanadą buvo atvykę 1926-1927m.m. Pirmųjų mokslo metų pabaigoje mokinių buvo jau 22. V. Matulaičiui padėjo mokytojai Jonas Ratkevičius, Salomėja Sakalauskienė ir Stasė Šileikytė. Kitais metais mokėsi 78 mokiniai. 1950-1951 m.m. įsteigtas tėvų komitetas, kurio pirmasis pirmininkas – Stepas Pusvaškis. Kleb. P.Ažubalio pastangomis gautos patalpos Šv. Pranciškaus katalikų mokykloje. Tais pačiais metais mokykla pavadinta Maironio vardu. Iš tėvų suneštų knygų įsteigta bibliotekėlė, išaugusi į didelę biblioteką, kurią dabar savo namuose priglaudė daug metų ja besirūpinanti Živilė Šelmienė, kas šeštadienį į mokyklą atvežanti reikiamų knygų.

Neišlaikei egzamino – lieki toje pačioje klasėje

Mokykloje vaikus mokė šeštadieniais iš pradžių 4 klasėse, vėliau – 6, po to – 8, o dar vėliau – 10. Mokykloje veikė lėlių teatras, buvo suburta tautinių šokių grupė, choras, vyko įvairiausi konkursai, šventės, buvo mokoma lietuvių kalbos, dailyraščio, literatūros, istorijos, geografijos, muzikos, religijos (katalikams ir evangelikams), kartais – ir rankdarbių. Kad mokinys pereitų į aukštesnę klasę, jam reikėjo išlaikyti egzaminus. Neišlaikei – turėji toje pačioje klasėje mokytis dar vienerius metus.

Mokykla buvo įvairiose vietose, kur buvo tinkamos patalpos susirinkti didesniam būriui vaikų, kurių kartais būdavo daugiau negu vietos.

„Mokė patys geriausi žmonės”

Pirmieji mokytojai negaudavo atlyginimo, tačiau jų mokiniai juos atsimena iki šiol. Kaip sako buvusi mokyklos mokinė, o paskiau – ir vedėja Giedra Rinkūnaitė-Paulionienė, kurios tėvelis buvo vienas iš aukštesniųjų lituanistinių kursų steigėjų, o dukra Audra dabar dirba mokykloje, čia atveda mokytis ir sūnų Aleksą, „pažvelkime į dabartinius vadovus mūsų, lietuvių bendruomenėje. Dauguma baigę lietuvišką mokyklą bei lituanistinius kursus ir vadovauja parapijose, stovyklose, ansambliuose, o kai kurie yra Maironio mokyklos mokytojai”.

Kol bus nors vienas lietuvis

Maironio mokykloje 1966-1967m.m. mokėsi daugiausia– 620 mokinių. Paskiau jų skaičius ėmė mažėti. „Svarbiausia – tęstinumas,” – sako G. Paulionienė. – „Išlaikymas mokyklos priklausys nuo tėvų, nuo lietuviškos bendruomenės paramos ir visuomenės dėmesio.”

„Atsimenu daug gražių įvykių ir turiu daug gražių įspūdžių iš darbo Maironio mokykloje,” – sako buvusi mokyklos mokinė ir vedėja Aldona Aušrotaitė Šimonėlienė. „Taip gera buvo, kai mus aplankė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jį pasitikome oro uoste. Nepamirštamas ir kardinolo J.A. Bačkio vizitas. Visi mokiniai buvo išsirikiavę koridoriuje, kartu laukėme tokio garbingo svečio. Labai malonus buvo ir krepšininko Jono Valančiūno apsilankymas. Atmintyje liko viskas, kas gražu ir gera.”

„Sveikinu Toronto Maironio lituanistinę mokykla 70-ies metų prasmingo darbo sukakties proga. Dėkoju visiems, kurie taip nuoširdžiai stengiasi perduoti meilę lietuvių kalbai, istorijai ir kultūrai. Išlaikyti lietuvybę Kanadoje nelengva, be lituanistinės mokyklos būtų neįmanoma. Tikiuosi, kad turtinga praeitis duos jėgų toliau tęsti šitą svarbų darbą, ir linkiu kuo didžiausios sėkmės” – sveikina buvusi mokyklos vedėja Virginija Zubrickienė.

1974 m. T. Augustinas Simanavičius, OFM, tuometinis Prisikėlimo parapijos klebonas ir mokyklos tarybos pirmininkas, mokyklos 25-mečio leidinyje rašė: „Šios mokyklos misija dar nebaigta. Kol bus nors vienas lietuvis Toronte, kuris norės išmokti lietuviškai ar pasisemti žinių apie Lietuvą, Maironio mokykla turi veikti, nes ji reikalinga.”

Tebūnie ji reikalinga, pradėdama jau 8-ąją dešimtį.

Rima Žemaitytė-De Iuliis