TORONTAS. Sausio 12 dieną Toronto Lietuvių Namuose įvyko susitikimas-pokalbis su lietuvių kilmės JAV rašytoja Laima Vince (Sruoginis).
Aušra Karkienė susirinkusiems pristatė viešnią ir jos kūrybinę biografiją. Laima Vincė – prozininkė, poetė, dramaturgė, vertėja, kūrybinio rašymo ir literatūros dėstytoja, tapytoja, trijų vaikų mama, gimė Jungtinėse Amerikos Valstijose, New Jersey. Augo ir buvo lavinama labai lietuviškoje šeimoje ir aplinkoje. Laimos senelis, motinos tėvas Anicetas Simutis – buvo Lietuvos generalinis konsulas Niujorke. Šias pareigas jis ėjo ir sovietams okupavus Lietuvą iki pat to meto, kai 1990-aisiais Lietuva atkūrė savo valstybingumą. 1991 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu Jungtinėse Tautose. Juo dirbo iki 1994 m. Laimos mama, dailininkė, gimė jau Niujorke, iš jos Laima paveldėjo tapytojos talentą, gebėjimą savo pasaulio matymą išreikšti vaizdais ir spalvomis. Laima mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje, Vokietijoje. JAV, Rutgers universitete, baigė anglų, vokiečių kalbų ir dailės studijas. Vėliau magistro studijas baigė Kolumbijos universitete Niujorke, kur mokėsi kūrybinio rašymo. Vėliau New Hampshire universitete studijavo negrožinės literatūros rašymą. Laima Vince taip pat dėsto kūrybinį rašymą Pietų Meino universitete. Veikli moteris, puikiai kalbanti lietuviškai, dirbo ir Lietuvoje. 1995–1997 metais pagal Fulbright programą Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedroje dėstė poezijos vertimo teoriją ir kūrybinį rašymą. Vilniaus universitete ji dirbo ir 2007–2009 metais. Paskui dvejus metus mokytojavo Tarptautinėje Amerikos mokykloje Vilniuje. 2013–2015 m.m. ji buvo Tarptautinės Amerikos mokyklos Honkonge Anglų literatūros katedros vedėja, taip pat dirbo ir dar dirba Kinijoje. JAV ji pelnė nemažai apdovanojimų už literatūros darbus. Nuo 2011 m. Laima Vincė – Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Be grožinės kūrybos, Laima Vincė parašė ir tris knygas apie Lietuvą: „Lenin’s Head on a Platter“, „The Snake in the Vodka Bottle“, „Journey into the Backwaters of the Heart“. Laima Vincė, be dviejų Fulbright kūrybinio rašymo stipendijų, yra gavusi Nacionalinio fondo literatūros meno premiją bei PEN vertimų fondo stipendiją. Ji dabar rašo daktaro laipsniui gauti disertaciją Vilniuje, joje nagrinėja ir lygina Šiaurės Amerikos lietuvių kilmės rašytojų kūrybą, kaip jau kitos kartos sąmoneje atsispindi lietuvių tautos skaudi patirtis.
Savo prisiminimais apie pažintį su būsima rašytoja dar Vasario 16-osios gimnazijoje pasidalino Marytė Balaišytė-Miller.
Rašytoja lietuviškai ir angliškai skaitė ištraukas iš savo knygų „This is not My Sky“, ir „Journey into the Backwaters of the Heart”. Pirmoji knyga meniniais vaizdais ir įtaigiais dialogais atskleidžia nelengvą emigrantų su skaudžia patirtimi gyvenimą kitoje valstybėje, svetimoje kultūroje. Pasakojimas artimas daugeliui žmonių, priverstų palikti savo tėviškę. Kita autorės skaityta ištrauka iš dokumentinės knygos „Journey into the Backwaters of the Heart“ pasakoja apie Lietuvos laisvės kovotojus, jaudinančias jų asmeninio gyvenimo istorijas. Autorės skaityta ištrauka apie N. Lukšienės-Paronetto susitikimą su Dzūkijos kaimo gyventoja, kurios namų slėptuvėje pokario metais slėpėsi žinomi Lietuvos partizanų vadai J.Lukša-Daumantas ir A. Ramanauskas-Vanagas aprašyta su didele įtaiga ir vaizdais, išliekančiais mūsų atmintyje. Susitikimo dalyviams įsiminė ir rašytojos užrašytas ir anglų bei lietuvių kalba perskaitytas meilės eilėraštis. Jį savo žmonai, nuo kurios buvo atskirtas 25- erius tremties metus, tik atmintyje sukūrė ir išsaugojo partizanas Jonas Kadžionis. Jo žmona Malvina, žeminėje pagimdžiusi savo kūdikį, kaip ir vyras, buvo suimta ir ištremta, tik į kitą Rusijos pakraštį. Rašytojos tvirtinimu, ją nustebino Lietuvos laisvės kovotojų asmeninė patirtis, kuri labai skiriasi nuo dažnai dirbtinai išaukštinamų pasiaukojimo ir išgyvenimo motyvų. Laisvės kovotojams iškentėti pasipriešinimo, slapstymosi ir buities sunkumus, okupantų brutalų persekiojimą ir bausmes padėjo Meilė – visų pirma, meilė savo artimiesiems, savo šeimai. Mylintis ir mylimas žmogus daug stipresnis,tvirtina Laimos Vincės knygos veikėjai.
Pokalbiai su rašytoja tęsėsi ir pasibaigus oficialiajai daliai ,vaišinantis kava. Vieni susitikimo dalyviai turėjo viešniai daugiau klausimų, kiti, įsigiję rašytojos knygų, kantriai sulaukė ir autorės parašo.
SK
J.Miller, G.Kobelskienės nuotraukose susitikimo su rašytoja Laima Vince akimirkos: