Pavasario ir vasaros gėlynai ar žydinčios pievos vilioja mažuosius sparnuočius – miniatiūrinius kolibrius ir darbštuoles bites. Žydėjimo laikas – joms didžiausias darbymetis. Kęsto Poškaus (Wasaga Beach, ON) nuotraukose: saldaus nektaro paieškos
Iš bičių gyvenimo
Viena bitė darbininkė per savo gyvenimą pusantro karto apskrieja žemės rutulį ir pagamina apie 1/12 arbatinio šaukštelio medaus.
Bitės gali skristi iki 25km/h greičiu ir suplasnoti 200 kartų per sekundę. Taigi, jos pavytų bet kokį sprinterį!
Bitė darbininkė turi apie 170 kvapams jautrių receptorių. Tuo negali pasigirti nė vienas kvepalų gamintojas!
Vienos „išvykos“ metu bitė aplanko nuo 50 iki 100 žydinčių augalų, gali įveikti iki 10 km siekiančius atstumus, o jos greitis siekia net 20 km/h. Palyginimui, žmogaus ėjimo greitis – apie 5 km/h.
Kai bitė suranda žiedą, turintį daug nektaro, ji skrenda atgal į avilį parodyti kitoms bitėms, kur yra nektaro šaltinis. Šią informaciją bitė perteikia „šokdama“. Bičių šokis – tai specifiniai bičių judesiai, nurodantys, kiek toli ir kokia kryptimi (pagal saulę) reikia skristi bei koks laimikis laukia darbininkių.
Vidutinė bičių šeima per dieną gali surinkti iki 10 kg medaus.
Per vieną dieną bitė šiame regione atlieka 10 skrydžių ir atneša 200 mg žiedadulkių.
Norėdama surinkti 40 gramų nektaro, viena bitė turi aplankyti apie 200 saulėgrąžų žiedų.
Dėl regėjimo ypatumų bitės geriausiai mato mėlynos, baltos ir geltonos spalvos žiedus.
Apie kolibrius
Kolibriai – tai mažiausių pasaulio paukščių rūšių šeima, gyvenanti Amerikos žemyne. Šie paukščiai žinomi dėl savo akrobatinių gebėjimų, greičio, dydžio ir įstabių spalvų. Kolibriai dar yra ir beprotiškai greiti, ore pasiekdami 50-72 km/val. greitį. Kolibriai gali kyboti ore toje pačioje vietoje ar net skristi atbuli – to jiems reikia norint iš gėlių gerti nektarą.
Per dieną kolibris aplanko iki dviejų tūkstančių žiedų, iš kurių geria nektarą. Kolibriai, beje, deda ir pasaulyje mažiausius – žirnio didumo – kiaušinius.
