Pirmasis 2020 m. Seimo rinkimų ratas sėkmingiausias buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijai. Suskaičiavus visus balsus, ši šiuo metu opozicijoje esanti partija po pirmojo rinkimų rato sulaukė 24,80% rinkėjų pasitikėjimo ir daugiamandatėje apygardoje iškovojo 23 mandatus.
Antra liko valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 17,5% balsų. Trečioji yra Darbo partija – 9,47 % balsų, Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 %, Laisvės partija – 9,02 % ir Liberalų sąjūdis – 6,79 %. Kitos 11 partijų neįveikė 5 % rinkimų barjero.
Jau dabar aišku, kad naujajame seime nebus politikos senbuvių. Visų pirma,nematysime 7 Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) atstovų. Partijai neįveikus minimalaus 5% barjero, mandato neteko nuo 1992 m. parlamente dirbantis partijos pirmininkas, ne kartą įvairias pareigas vyriausybėje užėmęs Gediminas Kirkilas. Kartu su juo į Seimą nepateko ir parlamento senbuviai – Irena Šiaulienė, Juozas Bernatonis, Ona Valiukevičiūtė, Vytautas Kamblevičius, taip pat 2016 m. išrinktas Rimas Andrikis. Seimo nario statuso neteko ir partiją šiuose rinkimuose vedęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Seime nebeliks ir kito senbuvio – Rimanto Jono Dagio. Jo šiemet įkurta Krikščionių sąjunga nesurinko nė 1% balsų, o pats R. J. Dagys, pirminiais duomenimis, neiškovojo teisės varžytis dėl Seimo nario mandato antrajame rate Šilainių apygardoje. Seime taip pat nebebus Centro partijos-Tautininkų vadovo Naglio Puteikio, turėjusio parlamentaro mandatą iš viso keturis terminus.
Savo frakcijos naujai išrinktame Seime neturės ir Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjunga. Partijai neperžengus 5% barjero, be parlamentarų mandatų liko ne vieną terminą Seime dirbęs ir įvairiais skandalais pagarsėjęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius bei jo kolegos – Zbignevas Jedinskis, Michalas Mackevičius, Vanda Kravčionok ir Irina Rozova.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, šiemet Seimo rinkimuose dalyvavo 1,167,801 arba 47,52% rinkėjų, gerokai mažiau nei 2016 metais. Tai pats mažiausias rinkėjų skaičius per pastaruosius 12 metų. Pasyviausi 25-29 metų amžiaus rinkėjai. Dalis rinkėjų savo pasirinkimą išreiškė išankstinio balsavimo metu. Šiemet, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, jis truko ilgiau nei įprastai – 4 dienas (nuo pirmadienio iki ketvirtadienio). Anksčiau buvo skiriamos pora dienų. Taip pat veikė daugiau išankstinio balsavimo vietų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, išankstiniame balsavime Seimo rinkimuose dalyvavo 7,4 % rinkėjų.
Šiuose Seimo rinkimuose, atsižvelgus į didelį skaičių užsienyje dalyvavusių rinkėjų per ankstesnius rinkimus, pirmą kartą sudaryta atskira Pasaulio lietuvių apygarda. Tam buvo pakeistas Seimo rinkimų įstatymas, Lietuvoje vienmandačių apygardų skaičius nuo 71 sumažėjo iki 70. Balsuoti Seimo rinkimuose užsienyje buvo užsiregistravę daugiau kaip 43,000 rinkėjų, iš jų savo valią pareiškė šiek tiek per 30,000. Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje antrajame Seimo rinkimų rate varžysis Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė ir konservatorių kandidatė Dalia Asanavičiūtė. Suskaičiavus visus užsienio rinkėjų balsus, A. Armonaitė sulaukė 34,31%; buvusi Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė, Pasaulio lietuvių valdybos plėtros ir tvarumo komisijos narė D. Asanavičiūtė – 25,85% rinkėjų palaikymo.
Per pirmąjį Seimo rinkimų ratą Seimo narių mandatus vienmandatėse apygardose tikrai iškovojo tik trys Seimo nariai, jau pirmajame Seimo rinkimų rate sulaukę daugiau negu 50% savo apygardos rinkėjų pasitikėjimo. Likusiose 68-iose vienmandatėse apygardose vyks antrasis rinkimų ratas.
Dėl vietos parlamente kovos dar 54 TS-LKD atstovai. Laimę antrajame rate, be konservatorių, bandys dar 17 dešiniųjų partijų kandidatų, o kairiųjų pažiūrų partijos Seime tikisi dar 47 vietų.
Galutinė naujojo Lietuvos seimo sudėtis paaiškės po antrojo rato rinkimų, kurie vyks spalio 25 dieną.
