Po visą pasaulį pasklidusius lietuvius jau daugiau kaip 60 metų vienija Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB). Šios organizacijos Konstitucijoje nurodyta, kad kas 3 metus kraštų lietuvių bendruomenių paskirti atstovai suvažiuoja į PLB Seimo posėdžius Lietuvos Seimo rūmuose Vilniuje. Šiemet turintį vykti PLB Seimą dėl pandemijos nuspręsta atidėti metams. Toks sprendimas priimtas nedalyvaujant daugiau nei trečdaliui atstovų, todėl pasaulio lietuviams sukėlė nemažai klausimų.
Kovo pradžioje PLB XVI Seimo nariai, kraštų Lietuvių bendruomenių ir jaunimo sąjungų paskirti atstovauti lietuviams iš 51 pasaulio valstybės, susirinko į nepaprastąją nuotolinę Seimo sesiją. Iš 146-ių mandatą turinčių PLB Seimo atstovų dalyvavo 93, tai yra 63%. visų paskirtųjų pasaulio lietuvių atstovų. Nepaprastosios sesijos prireikė, iškilus siūlymui dėl pandeminės situacijos PLB Seimo posėdį, turintį vykti šių metų liepos mėnesį, nukelti metams, kartu vieneriems metams pratęsti ir dabartinės PLB valdybos bei pirmininkės kadenciją.
„Jau nuo praėjusio pavasario valdyboje buvo svarstoma, ar būsimą Seimą nukelti, ar organizuoti nuotoliniu būdu, – kalbėjo PLB pirmininkė Dalia Henkė. – Tuo pagrindu praėjusių metų pabaigoje vykdėme PLB Seimo narių apklausą, pagal kurią 51% atsakiusiųjų pritarė Seimo posėdį nukelti į 2022 m. vasarą.
Tad, remdamiesi apklausos rezultatais, mes PLB valdyboje nuodugniai išanalizavome šį klausimą, konsultavomės su PLB Seimo prezidiumu, teisininkais, buvusiomis pirmininkėmis, PLB konstitucijos specialistais.“
Tačiau pagrindiniai svertai Seimą nukelti, PLB pirmininkės teigimu, yra tai, kad neįmanoma rasti visiems tinkamo laiko virtualiai susijungti, be to, nesklandumų gali sukelti techninės galimybės ar prastas interneto ryšys.
„Virtualiam susijungimui per visas lietuvių bendruomenes 51 valstybėje, penkiuose žemynuose, esant skirtingoms laiko zonoms, geriausiu atveju turime tik dvi valandas per parą. Skiriasi prieiga, techninės galimybės, interneto kokybė skirtinguose pasaulio kraštuose. Būtų tiesiog sunku garantuoti sklandų ir kokybišką Seimo darbą, negalėtume užtikrinti ir sklandaus proceso, renkant visus PLB vadovaujančius vienetus“, – argumentavo D. Henke.
Pirmininkė taip pat pabrėžė, kad „PLB Seimas yra ir bendras lietuvių bendruomenių aktyvistų susitikimas, kur yra sprendžiamos ne tik problemos ir aptariami besikeičiančio lietuvybės pasaulyje iššūkiai. Vyksta ir daug asmeninių bei grupinių susitikimų su mūsų bendraminčiais, kurie ir motyvuoja mūsų visuomeninę ateities veiklą. Turime išlaikyti Seimų dvasią ir tikslus, ir rinktis Lietuvoje gyvai.“ Vis dėlto ji neatmetė galimybės, kad pagal poreikį ateityje kas nors jungsis nuotoliniu būdu.
Šiam sprendimui nepritarė PLB Valdybos narys, Ekonominio bendradarbiavimo komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis.
Gettysburg kolegijos (JAV) asocijuoto ekonomikos profesoriaus R. Baltaduonio ir trečdalio sesijoje dalyvavusių PLB Seimo atstovų manymu, būtina ieškoti būdų jau dabar, kaip prisitaikyti prie besikeičiančių gyvenimo aplinkybių, ypač matant kitas lietuvių išeiviją jungiančias organizacijas – Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungą, „Global Lithuanian Leaders“, LR užsienio reikalų ministeriją– sugebančias toliau jungti pasaulio lietuvius visuose žemynuose ir priimti svarbius sprendimus net ir šių dienų sąlygomis.
Sprendimą nukelti PLB XVII Seimą į 2022 m. vasarą ir posėdžiauti gyvai Lietuvoje palaikė 66 PLB Seimo atstovai iš 92, tai yra 71%. Beveik trečdalis, tai yra 27 dalyvavusių pasaulio lietuvių atstovų, sprendimui nepritarė. Nuomonės neišsakė 53 nepaprastojoje sesijoje nedalyvavę atstovai. Abejonių dėl nesugebėjimo virtualiai susijungti ir įvykdyti turimus darbus kilo ir tarp PLB Seime nesančių, tačiau aktyvių ir pilietiškų pasaulio lietuvių. Jie spėlioja, ar šis sprendimas atidėti PLB Seimą ir metams pratęsti Valdybos kadenciją netaps pavojingu pavyzdžiu ateityje.
Parengta pagal LRT.lt
