Permainų ir išbandymų metai

Skaičiuojame paskutines senųjų 2020-ųjų metų dienas. Atsisveikindami su jais atsigręžiame atgal – kokie jie buvo, ką mums atnešė ir palieka. Tai buvo išbandymų ir permainų metai. Užklupusi visuotinė COVID-19 grėsmė pakeitė mūsų gyvenimo būdą: gyvename, bendraujame, dirbame, mokomės, švenčiame nuotoliniu būdu. Sunkaus nežinomo susirgimo grėsmės akivaizdoje pajutome, kaip trupa, atrodo, buvusi tokia tikra ir pastovi kiekvieno iš mūsų gyvenimo kasdienybė. Ir ne tik asmeniniame ar šeimų gyvenime. Karantino (lockdown), suvaržymai paliečia visas bendruomenes ir bendrijas. Pirmą kartą per daugelį dešimtmečių visos katalikų šventovės, tarp jų ir lietuvių, priverstos riboti lankytojų skaičių, atsisakyti daugelio buvusių tradicijų, socialinių viešų renginių. Savo veiklą stabdo arba riboja ir kitos švietimo, sporto, meno organizacijos, kur svarbus betarpiškas fizinis bendravimas. Iš pradžių atrodė, kad visa tai laikina, kad po kelių mėnesių ar pusmečio viskas sugrįš į savo vėžes. Deja, kol kas dabartinis  pandemijos augimas neleidžia išsipildyti mūsų lūkesčiams, kelia nerimą ir klausimus – kaip išgyvensime šią būtiną fizinę atskirtį savo bendruomenėse, ar jai pasibaigus, mūsų visuomeninis gyvenimas sugrįš į pirmykštes vėžes? Norėtųsi tikėti, kad taip, mes išliksime kaip tikėjimo, kultūros, kalbos ir tradicijų jungiama bendruomenė. Tai liudija po pirmųjų pasimetimo mėnesių atrandami nauji bendrystės ryšiai ir keliai, tegul ir nuotoliniai: YouTube perduodamos lietuviškų parapijų Mišios, nuotolinės pamokos, lietuviškų institucijų susirinkimai, posėdžiai. Ir netgi šventės: Toronto Prisikėlimo parapijos vaikų ir jaunimo stovyklos „Kretinga“ kalėdinis koncertas, Prisikėlimo parapijos kalėdinės muzikos valanda, Vankuverio „Pelėdžiukų klubo“ sveikinimas. Lietuvos kankinių parapijos kapų lankymo diena, KLMA virtualios ir tikros (drive-through) parodos atskleidžia ne tik išradingumą, bet ir norą išsaugoti mūsų bendruomeniškumą, tarpusavio ryšius.

Permainos ir išbandymai neaplenkė ir mūsų „Tėviškės žiburių“ leidinio. Jau ir taip nelengvą lietuviško laikraščio kelią pas skaitytojus ir prenumeratorius apsunkino kovo mėnesį prasidėjęs karantinas ir visokie draudimai. Birželio mėnesį su apgailestavimu išleidome paskutinį spausdintą „Tėviškės žiburių“ numerį ir persikėlėme į skaitmeninę erdvę. Norėdami išsaugoti ryšius su skaitytojais ir lietuviškomis institucijomis, stengėmės net ir pačiu nedėkingiausiu metu būti Kanados lietuviams svarbių žinių šaltiniu. Kartais mums sekėsi, kartais nelabai. Naujos elektroninių ryšių priemonės nelabai patrauklios mūsų vyriausiems skaitytojams; teko ieškoti kelio pas naujus, įvedant tinklalapyje antrąją – anglų – kalbą, naujus informacijos sklaidos būdus – Facebook‘ą ir naujienlaiškį. Pamažu, ieškodami naujų temų, naujų galimybių, jaukinamės skaitytojus, ieškome bendradarbių, laukiame pageidavimų ir pasiūlymų ir netgi kritiško įvertinimo – tai būtina sąlyga tobulėti. Tinklalapio leidybą pradėjome nemokamai, už tai turime būti dėkingi visiems „Tėviškės žiburių“ skaitytojams, kurie leidybai paaukojo dalį prenumeratos, tačiau ji mažėja. Esame dėkingi tiems, kurie pirmieji suprato, kad tinklalapio leidybai irgi labai reikalinga finansinė parama ir ją pasiūlė. Ačiū skelbėjams, kurie taip prisideda prie mūsų finansinės paramos, nuolatiniam lietuviškos spaudos rėmėjui Kanados lietuvių fondui.

Mūsų tinklalapio tevzib.com tikslas – informacijos ir žinių ryšiais jungti visose Kanados kraštuose gyvenančius lietuvius, skatinti lietuvių kalbos ir tradicijų sklaidą, saugoti paveldą, palaikyti bendruomenės ryšį su Lietuva ir lietuviais visame pasaulyje. Be šios lietuvybės jungties lietuvių telkiniai, praradę savo tapatybę, išsisklaidys daugiatautėje Kanadoje, nepalikdami gilesnio pėdsako. Tik bendromis jėgomis galime pasiekti, kad taip neatsitiktų. Visiems linkime šiuo nelengvu metu išsaugoti bendruomeniškumą ir asmeninius ryšius, tikimės  šviesesnių ir viltingų  2021-ųjų metų!   

„Tėviškės žiburų“ tinklalapio redaktorės

Sigina Katkauskaitė
Ramūnė Jonaitis
Akvilė Minkevičienė