“Tėviškės Žiburiams” – 75: istorija, darbai, žmonės
“Tėviškės žiburiai” ir bendruomenė 1961 m. patyrė didelį sukrėtimą, kai kovo 9 d., būdamas 55-erių metų, nuo širdies smūgio staiga mirė laikraščio vyriausiasis redaktorius Dr.A. Šapoka. Jis buvo ne tik istorikas ir redaktorius, bet ir labai svarbus Kanados ir užsienio lietuvių bendruomenės narys ir kūrėjas, padėjęs struktūrizuoti Pasaulio lietuvių bendruomenės organizaciją. Be kitų projektų, jis buvo pradėjęs rašyti Kanados lietuvių katalikų istoriją. Įdomus pastebėjimas ontarijiečiams – jam skirtame nekrologe kunigas P.Gaida rašė, kad būtent V. Šapokos idėja buvo pastatyti lietuvišką kryžių prie Kanados kankinių šventovės Midlande, Ontario provincijoje, kur kasmet vykdavo Mišios lietuvių katalikų piligrimams.
Dr.A.Šapokai mirus, kun.P. Gaida iš karto buvo pakviestas eiti vyriausiojo redaktoriaus pareigas, kurias ėjo iki 2010 m. Jam talkino pedagogas Antanas Rinkūnas, „Šviesos” leidybos bendrovės pirmininkas, kuris savo atsiminimuose rašė, kad dėl prelato sveikatos problemų pirmaisiais metais Rinkūnas dažnai redakcinę naštą nešdavo vienas. Jam trumpai talkino kunigas Kornelijus Bučmys, OFM. Tad 1965 m. „Šviesos” akcininkai nutarė uždaryti spaustuvę, nes jai išlaikyti ar plėsti būtų reikėję papildomų lėšų ir darbuotojų, kurių nebuvo. Spaustuvė buvo sujungta su Kanados lietuvių katalikųkultūros draugija „Žiburiai”, kuri tais pačiais metais Ontario provincijoje buvo įregistruota kaip pelno nesiekianti korporacija.
Iki to laiko dailininkas Telesforas Valius pertvarkė laikraščio logotipą ir antraštę, o kun. P. Gaida įvedė patrauklias nuolatinių rubrikų antraštes: „Jaunimas”, „Moterys”, „Mažieji skaitytojai” ir kt. Moterų rubrikos atsisakyta, Toronte pradėjus leisti žurnalą „Moteris”. Laikraštis nuolat spausdino du-tris puslapius komercinių ir kultūrinių skelbimų apie bendruomenės renginius, smulkias įmones ir vyriausybines paslaugas. Istorijos ir knygų ištraukos buvo spausdinamos dalimis. Vėliau, septintojo dešimtmečio pabaigoje, K. Otto iš Montrealio ir V. Balčiūnas iš Argentinos pakeitė ankstesnius spaustuvės darbuotojus, tęsdami linotipijos procesą. Vytautas Kastytis Tvardauskas, pradėjęs dirbti linotipininku, tapo Gaidos redaktoriaus padėjėju ir daugelį metų rašė savaitines naujienų ir kultūros skiltis.
Kunigas P.Gaida tapo lietuvių išeivijos spaudos lyderiu, laikraštyje palaikė puikų žurnalistinį ir griežtą taisyklingos lietuvių kalbos lygį, kuris atbaidė kai kuriuos potencialius rašytojus, bet skatino kitus tobulinti stilių. Vyriausiasis redaktorius buvo ypač atidus jauniesiems rašytojams, poetams ir dailininkams ir visus dešimtmečius puoselėjo jų talentus, nuolat ragindamas juos prisidėti savo kūryba ir net skirdamas jiems pirmojo puslapio kūrinius ar straipsnius, kad suteiktų tribūną jų gebėjimams.
Platesniame kontekste šis dešimtmetis garsėjo pilietinių teisių judėjimu, Vietnamo karu ir antikariniais protestais, kontrkultūriniais judėjimais, politinėmis žmogžudystėmis ir kylančia „kartų praraja”. Apie tai buvo diskutuojama ir bendruomenėje. Nors kanadiečiams pilietinių teisių klausimas buvo šiek tiek tolimesnis, Vietnamo karas sustiprino antikomunistines nuotaikas. Lietuvių jaunimas puikiai suvokė kartų atotrūkį savo bendruomenėje ir jau 1966 m. pradėjo organizuoti Pasaulio jaunimo asociaciją, reikalaudamas, kad lietuvių diaspora turėtų savo balsą. Savaitraštis noriai skelbė jaunimo problemas, jei tik jos nebuvo pernelyg radikalios ir palaikė patriotines vertybes.
1968 m. gruodį kunigas P.Gaida buvo vienas iš 200 Kanados tautinių bendruomenių atstovų, pakviestų į konferenciją Toronto „King Edward” viešbutyje, kuriai pirmininkavo senatorius P. Juzikas ir kurią globojo Valstybės sekretorius ir Imigracijos departamentas. Tai buvo diskusija apie įvairių imigrantų kultūrų svarbą Kanadoje, pranašaujanti svarbius pokyčius. Šios grupės kartu su anglais ir prancūzais sudarys „trečiąjį balsą”, formuojantį daugiakultūrę Kanados politiką ir pradėsiantį svarbią naują erą.
