Paminėta Gedulo ir Vilties diena Kanadoje

Lietuvoje ir pasaulio lietuvių telkiniuose birželio 12-15 d.d. paminėta Gedulo ir Vilties diena.

Tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti Lietuvos ambasada Kanadoje, Kanados lietuvių bendruomenė ir Kanados lietuvių jaunimo sąjunga birželio 12 dieną surengė Gedulo ir Vilties dienos minėjimą. Pandemijos draudimai dar nepanaikinti, dar tebėra COVID-19 grėsmės, tad minėjimas, kaip ir visi pastarųjų metų viešieji renginiai vyko ZOOM platformoje. Jau pajutome, kad toks bendravimo būdas turi ir savo privalumų, nors ir neleidžia patirti betarpiško susitikimo malonumo. Kanadoje tarp didesnių ir mažesnių lietuviškų telkinių atstumai labai dideli, todėl tautiečiams iš Rytų, Vakarų ar Vidurio Kanados susitikti fiziškai nelengva. Elektroniniai ryšiai, suderinus laiko skirtumą, leidžia pasimatyti bent ekrane. Birželio 12 osios vidurdienį ir vyko toks Toronto, Montrealio, Otavos, Londono, Hamiltono, Windsor ir kitose tolimesnėse Kanados vietose gyvenančių tautiečių susitikimas, prie jų prisijungė ir lietuviai iš JAV bei Lietuvos.

Kalba ambasadorius D.Skusevičius

Po trumpos ambasadoriaus D.Skusevičiaus ir KLB valdybos pirmininko K.Deksnio įžangos susirinkusieji buvo pakviesti bent 5 minučių pabendrauti mažesnėmis grupėmis. Vėliau visi buvo sugrąžinti į bendrą “salę” – tiksliau, į bendrą ZOOM ekraną klausyti dviejų įdomių pašnekovių pasakojimo. Aistė Eidukaitytė, projekto „Misija Sibiras“ vadovė, apžvelgė 15 metų veiklos rezultatus, pabrėždama apie šios misijos įtaką ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio lietuvių susidomėjimui Lietuvos istorija ir jos pažinimui. „Misija: Sibiras“ dalyvių veiklos vieši pristatymai, jų prisiminimai, filmai, dienoraščiai ypač darė įspūdį jaunimui, atsirado daug norinčių dalyvauti misijos veikloje. Dėl netinkamos politinės situacijos šiemet „Misija: Sibiras“ kelionės tremties vietomis sustabdytos, bet veikla nenutraukiama, ji vyks kitaip, kitomis formomis. Ir šiomis dienomis Lietuvoje ir pasaulio lietuvių telkiniuose nuotoliniu būdu vyksta tremtinių vardų skaitymo vajus „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“, kurį būtent pradėjo „Misija: Sibiras“.

Marija Čyvaitė pasakoja apie „Misija: Sibiras“ kelionę

Aistės pasakojimą pratęsė Marija Čyvaitė. Jau III kartos lietuvaitė, gimusi ir augusi JAV, nutarė prisijungti prie „Misija: Sibiras“ kelionės į Kazachstano tremties vietas 2019 metais.

Ši kelionė Marijai tapo ne tik fizinės ištvermės, bet ir gilesnės Lietuvos istorijos pažinimo, savo tapatybės suvokimo pamoka. JAV lietuvių jaunimas pasiryžo vasarą keliauti po Ilinojaus lietuvių kapines, tvarkyti tautiečių kapus, užrašyti jų gyvenimo istorijas. Marija pakvietė tokius pat žygius rengti ir kanadiečių jaunimą, nes pirmųjų emigrantų gyvenimo vietose palikti pėdsakai nyksta, jie turi būti išsaugomi. Tai svarbi Lietuvos ir lietuvių išeivijos istorija, bendras paveldas, kurį saugoti turime visi.

Aistės ir Marijos pokalbius pratęsė muzikai iš Montrealio Kristina Kliorytė ir Aleksandras Stankevičius. Jie specialiai šiai dienai paruošė gerai žinomų tremtinių ir partizanų dainų įrašą su Kristinos pasakojimu, kaip iš ilgesio ir liūdesio gimė ištremtų Lietuvos žmonių dainos. Jose atsispindi artimųjų ir prarastos Tėvynės ilgesys, tikėjimas ir begalinis noras sugrįžti namo. Skambėjusioms dainoms  “Kur tėvynė, kur močiutė” ir “ Jei ne auksinės vasaros..” tikriausiai mintyse pritarė ne vienas šio renginio dalyvis.

Kristinos Kliorytės pasakojimas

Kristina priminė, kokios Įspūdingos ir daugiaprasmės partizanų dainos, kaip ir tremtinių dainos, tapusios Lietuvos dainuojamosios tautosakos dalimi. Jose rasime ir liūdesio gaidas dėl pavergtos Tėvynės, ir pasiryžimą aukotis dėl jos laisvės. Partizanų dainose nuskamba ir asmeninės meilės motyvai, kartais šmaikštūs kupletai ir pajuoka apie priešo silpnybes. Nesvetima ir liūdesio gaida dėl žuvusių kovoje bendražygių, išsakomas noras paguosti savo artimuosius, sustiprinti jų tikėjimą partizanų kovos prasme. Visi šie jausmai atsispindėjo Kristinos padainuotoje “Stoviu aš parimus..“

Dar vienas sveikinimas atskriejo iš Lietuvos pajūrio. Dokumentinio kino kūrėja Agne Zalanskaitė papasakojo apie savo naujausią kino juostą, kurią birželio 12-14 d.d. galėjo pasižiūrėti visi Kanados lietuviai.

Dokumentinis filmas „Partizanas“ pasakoja Prisikėlimo apygardos vado Juozo Paliūno-Ryto kovų istoriją. Nuvargintas okupacijos jis aukoja asmeninį gyvenimą, palieka šeimą ir pasitraukia į mišką lemtingam mūšiui dėl Lietuvos laisvės. Geriausiu draugu jis renkasi šautuvą, kurį švelniai vadina „mašinka“.

Besąlygiškas paklusnumas vadui, noras mokytis, drąsa ir kantrybė iš paprasto kaimo ūkininko suformuoja vieną aktyviausių pasipriešinimo kovų vadų, kuris iki paskutinės gyvenimo akimirkos tikėjo laisva Lietuva ir tarsi testamentą mums užrašė: „Atiduok Tėvynei, ką privalai“.

Filmo „Partizanas“ kūrėja Agne Zalanskaitė

Agnė Zalanskaitė, kitų dviejų dokumentinių kino filmų apie partizanų vadus kūrėja, pasidalijo ir ateities planais. Susidomėjusi Marcės Kubiliūtės (1898- 1963),tautos sukilimo dalyvės, iškilios visuomenės veikėjos, neeilinio gyvenimo istorija,galbūt,ją papasakos kino ekrane ir mums. Ambasadorius D.Skusevičius,dėkodamas pašnekovei už galimybę pamatyti šią dokumentinę juostą, pasiūlė ir daugiau temų ateičiai: kino kūrėjų dėmesio laukia labai įdomi ir turtinga Kanados lietuvių bendruomenės istorija, po kurią verta pasižvalgyti ir papasakoti kitiems.

Vilties ir gedulo dieną savaip paminejo ir Vankuverio lituanistinė mokyklėlė “Peledžiukų klubas”. Skaitykite čia.

 

Kanados lietuviai prisijungė prie nuotolinio skaitymo vajaus „Ištark. Išgirsk..Išsaugok“, skaitydami Sibiro tremtinių pavardes:

 

Lietuvos ambasadorius Kanadoje D.Skusevičius su Latvijos ir Estijos ambasadoriais apsilankė prie paminklo komunizmo aukoms Otavoje, kartu su KLB atstovais Mississaugoje, Šv. Jono lietuvių kapinėse.

Čia galite paklausyti Kristimos Kliorytės pasakojimo apie tremtinių ir partizanų dainas, taip pat  Kristinos ir Aleksandro Stankevičiaus parengto įrašo:

  

Kristinos Kliorytes ir Aleksandro stankevicius ntrs.