2000-ieji metai atnešė vis daugiau naujovių ir pokyčių, tiek pasaulinių, tiek vietinių, neįtikėtinai sparčiai vykstančių visame pasaulyje. Bauginančios Y2K apokalipsės pranašavimai neišsipildė, tačiau vos per du dešimtmečius atsiradusios permainos ir naujovės, ypač internetinėje erdvėje, neišvengiamai ėmė veikti ir Lietuvos bendruomenės, ir “Tėviškės žiburių” laikraščio veiklą.
Prenumeratorių skaičius mažėjo vidutiniškai daugiau nei 200 per metus. Leidėjų valdyba skyrė daug pastangų ir laiko ieškant naujų skaitytojų. Buvo pasitelkiamos prenumeratos akcijos, asmeniniai ir spausdinti raginimai skaityti savaitraštį ir dovanoti jį artimiesiems, taip pat laikinos, „bandomosios” prenumeratos.
Interneto svetainę kūrė maketuotoja Vida Tumosienė, tačiau tai pasirodė esąs daug laiko reikalaujantis papildomas darbas, kuris galiausiai buvo patikėtas kitam dizaineriui, nors turinį teko rašyti patiems. Vėliau turinio kūrimo ėmėsi Andrea Benotas, tačiau tai buvo daugiau nei pusės etato darbas. Tuo tarpu laikraščiui rašomų straipsnių vis labiau trūko. Kai kurie vis dar ateidavo iš bendraminčių autorių Lietuvoje. Pradinė politika, pagrįsta savanoriais bendradarbiais ir minimaliu atlyginimu darbuotojams, negalėjo išspręsti kylančių problemų. Senųjų patikimų autorių nebeliko, o vieninteliams nuolatiniams autoriams buvo mokami nedideli honorarai už atsiųstus atsiminimus ar komentarus klausimais, kurie nebūtinai buvo aktualūs dabartiniam vidutiniam Kanados lietuviui skaitytojui. Naujieji imigrantai, savaime suprantama, tikėjosi gauti atlyginimą, buvo nustebę, kad jų straipsniai taip „kruopščiai” redaguojami dėl stiliaus, o užaugę antireliginės sovietinės okupacijos sąlygomis, kai kurie iš jų buvo nepatenkinti katalikiška savaitraščio orientacija.
Kanadoje lietuviški renginiai vyko vis rečiau. Jaunoji karta išsikraustė iš mažų bendruomenių ir prarado susidomėjimą lietuviškuoju paveldu, kurį buvo daug lengviau išlaikyti didesnėse bendruomenėse, pavyzdžiui, Toronte, Monrealyje ir Hamiltone. Vyresniesiems senstant, ir tik nedaugeliui ėmusis tęsti senųjų organizacijų veiklą, jaunesniems nariams buvo per sunku rašyti pranešimus lietuvių kalba.
Pradinis entuziazmas dėl stažuočių, pagalbos programų ir mainų Lietuvoje, taip pat dėl jos politikų ir atlikėjų apsilankymų ėmė blėsti. Galiausiai, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir sustiprinus valstybingumą, nebeliko konkretaus reikalo, už kurį būtų galima kovoti išeivijoje. Anksčiau buvusi balsas tų, kurie negalėjo kalbėti už geležinės uždangos, diaspora patyrė senstančių bendruomenių tapatybės krizę. Internetas suteikė galimybę sužinoti naujienas akimirksniu ir visame pasaulyje, o organizacijoms pradėjus kurti savo interneto svetaines, laikraštis prarado vietinių ir platesnio masto naujienų šaltinio vaidmenį.
Mažėjant autorių ir prenumeratorių skaičiui, pašto ir spausdinimo išlaidos vis didėjo. Kanados paveldas (Heritage Canada) etniniams laikraščiams skyrė stipendiją pašto išlaidoms padengti, o bendruomenės institucijos – fondai ir kredito unijos taip pat kasmet skirdavo po kelis tūkstančius dolerių. Nors buvo minimalūs, atlyginimai vis tiek sudarė didelę išlaidų dalį. Bendruomenei senstant, dosnūs ilgamečiai rėmėjai nebeteikė laikraščiui tokios tvirtos paramos kaip jo klestėjimo laikais, ir nors kai kurie iš jų paliko dosnių palikimų, finansiniai reultatai kasmet vis labiau nedžiugino.
Prasidėjo redakcijos darbuotojų kaita. 2015 m. į pensiją išėjo maketuotoja Vida Tumosienė, 2005 m. sausį sėkmingai perkėlusi laikraštį į skaitmeninį formatą. Veteranė, paruošimo spaudai asistentė Genė Karasiejus-Gaižutis atlaikė visus pokyčius ir dirbo iki 2016 m. Tais pačiais metais Česlovas Senkevičius ir Ramūnė Jonaitienė išėjo į pensiją, o prie laikraščio vairo stojo 10 metų bendradarbiavusi patyrusi žurnalistė Sigina Katkauskaitė, administratorė Aušra Trussow ir maketuotoja Akvilė Minkevičienė, kuri buvo ir tevzib.com interneto svetainės administratorė.
Kadangi metiniai finansiniai nuostoliai ir toliau kėlė nerimo dėl ateities, valdyba nusprendė leisti laikraštį kas dvi savaites, tačiau tai buvo tik laikinas sprendimas. Iki 2020 m. iš likusių lėšų buvo galima išlaikyti tik leidybą internete, todėl reikėjo ieškoti naujos išeities. Buvo pripažinta, kad, vargu ar padės išlaikyti skaitytojų auditoriją.
Galiausiai – „skaičiai” užrašė paskutinį laikraščio odisėjos skyrių. Finansinė padėtis tapo nepavydėtina. Išanalizavus 2024 m. balandžio mėn. skaitytojų statistiką, paaiškėjo, kad svetainę (angliškus ir lietuviškus įrašus) vidutiniškai aplankė 78 lankytojai. Dėl šių priežasčių pelno nesiekianti korporacija, vadovaujanti interneto svetainės tevzib.com veiklai, nuo 2024 m. birželio 30 d. uždaroma. Tai buvo labai gyvybingas, ne pelno siekiantis subjektas, kurio misija buvo remti lietuvių išeivijos Kanadoje reikalus ir teikti informaciją Lietuvos visuomenei, tačiau ši misija jau buvo įvykdžiusi savo uždavinį.
Buvo dedamos didvyriškos pastangos išlaikyti svarbią Kanados lietuvių bendruomenei instituciją daugelį metų – iš viso 75-erius metus. Visą gyvenimą, apimantį kelias kartas, ir lietuvių diasporos Kanadoje istoriją. 2016-01-06-TEVISKES-ZIBURIAI 52016-07-26-TEVISKES-ZIBURIAI 7
