Lietuvos krepšinio rinktinei Rio medalių spindesys nenušvito

ADVERTISEMENT

Trys viltingos pergalės ir po to sekę trys apmaudūs pralaimėjimai Lietuvos krepšininkus paliko be Rio de Janeiro olimpiados medalių. Kelią link jų lietuviams užvėrė skaudus pralaimėjimas ketvirtfinalyje Australijos komandai.

B grupės rungtynėse Jono Kazlausko auklėtiniai 82:76 įveikė šeimininkus brazilus, 89:80 – Nigeriją ir 81:73 nepagailėjo Argentinos krepšininkų, tačiau tuomet pasikeitė neatpažįstamai. Akistata su ispanais lietuviams buvo skaudžiausia – triuškinamai pralaimėta 59:109. Kova dėl pirmos vietos grupėje su kroatais buvo nevykusi – 81:90, o svarbiausioje dvikovoje turnyre ketvirtfinalyje mūsiškiai beviltiškai 64:90 pralaimėjo Australijai ir ypač liūdnai baigė savo pasirodymą Rio.

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirodymas Rio de Janeiro olimpinėse žaidynėse baigėsi tikrai ne taip, kaip tikėjosi patys žaidėjai, treneriai ir mūsų šalies krepšinio aistruoliai. Po trijų pralaimėjimų su trenksmu iškrista jau ketvirtfinalyje, užimta galutinė septintoji vieta, o pasibaigus olimpiniam turnyrui į viešumą ėmė lįsti ir vidiniai priekaištai. Treneris Jonas Kazlauskas nesusilaikė nuo kritikos Jono Valančiūno adresu, ilgai liaupsintą komandą skalpuoja ir aistruoliai, ir žiniasklaida. Ar iš tikrųjų viskas taip blogai?

„Blogai. Reikia tikrai norėti laimėti, o ne kalbėti”, – po australų antausio ketvirtfinalyje pareiškė J. Mačiulis, o J. Kazlauskas buvo dar griežtesnis. Treneris nepatvirtino, kad traukiasi iš rinktinės stratego posto, tačiau iš jo lūpų nuskambėjo gana kandūs žodžiai visus ir save nuvylusio J. Valančiūno adresu. „Jonui reikia labiau atsiduoti krepšiniui. Jis – labai talentingas, bet viską gavęs dėl savo talento. Norėčiau, kad jis būtų toks pats darbštus treniruotėse, ir neužmirštų, jog gyvenant vien talentu pasaka gali greitai pasibaigti”, – konstatavo J. Kazlauskas.

Komandinė dvasia nesuveikė

Kartais laimi gera komanda, o kartais laimi tiesiog geresni krepšininkai. Paskutiniuose Europos čempionatuose Lietuvos rinktinė būdama geresnė komanda nugalėdavo stipresnius krepšininkus turinčias rinktines. Šiose olimpinėse žaidynėse meistriškumas ėmė viršų.

Nebijokime didžiuotis savo komanda. Mažai rinktinių turi keturias geras vasaras paeiliui. Mes laimėjome du Europos sidabrus ir ketvirtą vietą pasaulyje be Manto Kalniečio. Tačiau taip pat nebijokime pažvelgti tiesai į akis. Australų starto penketą sudarė penki NBA krepšininkai, iš kurių – keturi NBA čempionai. Jie tiesiog turi daugiau gerų krepšininkų.

Lietuva gražiai ir laisvai gali žaisti tik tada, kai Mantas Kalnietis yra ant sparnų. Bet sunku tikėtis, kad vienas krepšininkas žaidžiantis beveik be keitimų visą turnyrą temps komandą.

Kai esi mažiau talentingas už varžovą, tu dvigubai atidirbi gynyboje. Deja, šiose žaidynėse Lietuvos rinktinės gynyba nesuveikė. Pavedė patikimiausi praėjusių vasarų ginklai: darni gynyba ir puiki komandinė dvasia.

Per šį olimpinį ciklą rinktinė nudžiugino gausybe pergalių ir padovanojo gerokai daugiau teigiamų emocijų nei liūdesio. Gaila tik, kad jį baigė trimis slogiais pralaimėjimais.

Žaidėjų gretose ateitis neatrodo blogai. Mantas Kalnietis parodė, kad sugrįžta į aukščiausią lygį, Jonas Valančiūnas neabejotinai atsigaus, Mindaugas Kuzminskas jau pasiruošęs tapti lyderiu. Kojas apšilo kai kurie jauni krepšininkai. Dideles viltis galima sieti su Mariumi Grigoniu. Jei Domantas Sabonis sėkmingai tobulės NBA ir viskas bus gerai su Donatu Motiejūnu, dėl priekinės linijos nerimauti tikrai nereikės.

Krepšininkui – trenerio spyris į užpakalį

Jonas Kazlauskas ne visada būna teisus. Bet kai jis pasako ką nors labai kritiško ar kategoriško, kažkas turi jį išvesti iš kantrybės. Kol Jonas Valančiūnas strigo Rio de Janeiro olimpinėse žaidynėse, J. Kazlauskas ilgai tylėjo ir „centro” sunkumus aiškino didžiuliu varžovų gynybos dėmesiu. Bet baigus pasirodymą Rio neištvėrė ir treneris. 24-erių Lietuvos rinktinės žvaigždė gavo spyrį į užpakalį.

Uteniškis Rio de Janeiro olimpinėse žaidynėse nė iš tolo nepriminė aukščiausio lygio vidurio puolėjo, puikiai rungtyniavusio NBA sezono pabaigoje. Jam būnant aikštėje, Lietuvos rinktinės varžovai rinko vidutiniškai 9,8 taško daugiau.

Tarp visų vidurio puolėjų olimpinėse žaidynėse Jonas buvo tik 11-tas pagal rezultatyvumą ir 12-tas pagal naudingumą. Tik dviejų vidurio puolėjų iš Kinijos ir Nigerijos +/- rodiklis buvo mažesnis nei Jono. Niekas J. Valančiūno nekala prie kryžiaus. Tačiau šios olimpinės žaidynės Jonui buvo labai gera pamoka, kuri parodė, kiek dar darbo jam reikia įdėti norint tapti geriausiu.

Kas nutiko žaidėjui, kuris NBA sužaidė sėkmingiausią sezoną karjeroje ir atkrintamosiose varžybose rinko vidutiniškai 13,8 taško ir atkovojo 10,8 kamuolio? Mes taip laukėme, laukėme, bet taip ir nesulaukėme nė vienerių solidžių jo rungtynių. Tokių, kokių ne vieną jis sužaidė pernykščiame Europos čempionate, kur vidutiniškai rinko po 16 taškų ir 8,4 atkovoto kamuolio. Šie skaičiai šiemet leido tikėtis dar geresnio J. Valančiūno žaidimo. Bettokio baisaus scenarijaus nesitikėjo nė vienas.

Pats Jonas po pralaimėjimo australams sunkiai rinko žodžius: „Nežinau. Nesusitvarkiau su galva. Atrodo, perdegiau. Norėjau, nepadariau iki galo. Labai blogas turnyras.”

Vienoje iš Lietuvos rinktinės treniruočių J. Valančiūnas nuo linijos iki linijos bėgiojo lėčiau net už 12 metų vyresnį Robertą Javtoką, jau nekalbant apie likusius 10 komandos draugų. Tai tėra tik smulkmena iš visos J. Valančiūno darbo etikos dėlionės. Tačiau galbūt tų smulkmenų ir pritrūko solidžiam „centro” žaidimui Rio.

O jei keliate klausimą, ko trūko visai Lietuvos rinktinei iki pusfinalio ar olimpinių medalių… Tai paklauskite savęs, kaip tarp tokių galingų komandų galima laimėti be svarbiausio žaidėjo indėlio? Tai nereiškia, kad J. Valančiūnas kaltas dėl ketvirtfinalyje užsibaigusio nacionalinės komandos žygio. Bet J. Valančiūno dėlionės dalis buvo didžiausia olimpinių vilčių paveiksle.

„Norėčiau, kad ateityje jis taptų geriausias žaidėjas ir tai būtų jo komanda. Jam to linkiu ir galvoju, kad viskas bus gerai”, – linkėjo J. Kazlauskas.

J. Kazlauskas taško rinktinėje dar nepadėjo

Ar Jono Kazlausko darbas rinktinėje baigtas? Po pralaimėjimo Rio de Janeiro olimpinių žaidynių ketvirtfinalyje australams (64:90), treneris dar nepaskelbė savo ateities planų Lietuvos nacionalinėje komandoje.

J. Kazlauskas per ketverius metus du kartus su rinktine iškovojo Europos čempionato sidabrą, o 2014-aisiais pasaulio čempionate atvedė komandą į ketvirtąją vietą.

„Tuos ketverius metus vertinu gerai”, – sakė J. Kazlauskas. 61-erių specialistas jau anksčiau buvo netiesiogiai užsiminęs, kad pasibaigus olimpiniam ketverių metų ciklui, ko gero, pasitrauks iš rinktinės.

„Noriu pasikartoti, kad labai liūdna, kaip užbaigėme. Visi gali pralaimėti. Visko nutinka. Bet pralaimėti tokiais skirtumais trejas rungtynes… Mums labai skaudu. Dar labiau skaudėjo dėl pralaimėjimo ispanams. Po to buvome nebe ta komanda, kokia buvome anksčiau”, – pasirodymą olimpinėse žaidynėse vertino Jonas Kazlauskas.

Lietuvos rinktinė – septinta

Lietuvos krepšinio rinktinė Rio de Janeiro olimpinėse žaidynėse užėmė septintąją vietą. Tai paaiškėjo po paskutinių sužaistų ketvirtfinalio rungtynių. Londono olimpinėse žaidynėse Lietuvos rinktinė taip pat baigė pasirodymą ketvirtfinalyje. Už Lietuvos rinktinės nugaros išsirikiavo Argentina, Brazilija, Venesuela, Nigerija ir Kinija.

Parengė Dainius Ruževičius