Paskutinį lapkričio šeštadienį Toronto Prisikėlimo parapijos salėje suskambo gyva muzika, sukvietusi arti šimto klausytojų. Pianiste Ilona Damašiūtė – Beres pakvietė į fortepijoninės muzikos koncertą „Muzikinė ekskursija“. Po ilgesnės priverstinės tylos koncertų salėse buvo gera klausytis gyvai skambančios muzikos kartu su kitais. Popietės koncerto vedančioji Adriana Karkaitė – Verbylienė susirinkusiems pristatė trumpą atlikėjos biografiją, supažindino su atliekamų kūrinių istorija. Pirmasis tą popietę nuskambėjęs kūrinys L. v. Beethoven Piano Sonata C# Minor op 23, nr 14, dar žinomas kaip „Mėnesienos sonata“. Kūrinys, parašytas 1801 m., vienas iš labiausiai žinomų ir dažniausiai atliekamų šio klasiko kūrinių. Pianistė mus vedė skirtingų nuotaikų pasažais nuo elegiškos svajingos pirmosios dalies į žaismingą antrąją ir audringą pabaigą. Atlikėjai klausytojai padėkojo gausiais ir ilgais plojimais.
Devynioliktojo šimtmečio klasiką pakeitė XX amžiaus vidurio muzika. Jau kitokia nuotaika suskambo Samuel Barber Excursions, op 20. Tai pirmasis kompozitoriaus kūrinys fortepijonui, lig šiol išlikęs tarp populiariausių. Jame muzikas klasikines formas labai puikiai susieja su Amerikos liaudies muzikos motyvais, atkurdamas to laikmečio amerikietiškosios kultūros ženklus. Kūrinyje tarsi gitaros sąskambiais atgyja pamėgtas džiazas, pietinių valstijų skambėjusio bliuzo melodija ar liaudiškų šokių motyvas. Kūrinyje skamba ir didelio miesto triukšmą primenantys ritmai ir daug kitų amerikietiško gyvenimo motyvų. Visa tai sudėta į vieną kūrinį, kuris iš atlikėjo reikalauja ir techninio meistriškumo, ir artistiškumo. Ilonai pagal temperamentą, regis, tai artima muzika. Šis S.Barber kūrinys nuskambėjo labai gyvai ir įtaigiai – tai parodė garsūs plojimai ir šūksniai.
Popietę pianistė užbaigė romantiškojo F.Chopin Balade G Minor, op 23. Ši baladė buvo pradėtą rašyti Vienoje 1831 m., bet baigta ir paskelbta gerokai vėliau Paryžiuje. Kompozitorius, gyvendamas toli nuo savo gimtosios Lenkijos, bandžiusios priešintis carinės Rusijos priespaudai, buvo sujaudintas dėl Tėvynės likimo ir dėl savo nežinomos ateities išbandymų. Baladė ir atspindi tuometinę kompozitoriaus būseną, talentingai muzikos garsais išsakytą savo nerimą bei viltis. Nuskambėjus paskutiniam akordui, salė tiesiog aidėjo nuo plojimų, dėkojant pianistei už puikią muzikos popietę.
Po koncerto klausytojai galėjo pabendrauti prie kavos vaišių stalo, pasidalinti girdėtos muzikos įspūdžiais, dar kartą padėkoti atlikėjai.
Nuotraukose: Scenoje ir koncertui pasibaigus pianistė Ilona Damašiūtė-Bėres
