Gegužės 12 dieną Lietuvos gyventojai ir užsiregistravusieji užsienio lietuviai dalyvavo Lietuvos prezidento rinkimuose bei referendume del Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio keitimo. Dar ne galutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus prezidento rinkimuose balsavusių rinkėjų pasirinkimus, paaiškėjo, kad pirmajame rinkimų ture išrinkti Lietuvos prezidento nepavyko. Kaip ir rodė išankstinės apklausos , daugiausiai rinkėjų pasitikėjimo sulaukė dabartinis prezidentas G. Nausėda, surinkęs 44,10 proc. balsų. Antroje vietoje liko Tėvynės sąjungos (konservatorių) partijos kandidatė, dabartinė Lietuvos ministrė pirmininkė I. Šimonytė, gavusi 19,86 proc. balsų. Šie abu kandidatai dėl teisės būti Lietuvos prezidentu dalyvaus antrajame ture, kuris vyks po dviejų savaičių. Lietuvos rinkimų vyriausioji komisija patenkinta rinkėjų aktyvumu: valstybės vadovo rinkimams prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių, gerokai daugiau nei ankstesniuose rinkimuose. Rinkimuose dalyvavo ir 37.000 užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių.
Tą pačią dieną vyko ir privalomasis referendumas dėl Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio keitimo, norint suteikti galimybę turėti daugiau nei vieną pilietybę.
Referendumas dėl daugybinės pilietybės laikomas įvykusiu, tačiau Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio keitimui nepritarta. Remiantis Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus absoliučią daugumą balsų, referendume dalyvavo 1,396.828 arba 59% rinkėjų. Iš jų Konstitucijos 12-ojo straipsnio pakeitimui pritarė 1, 11.140 arba 73,9% balsavusiųjų, tačiau to nepakako, nes kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2, 385.234 piliečiai, todėl privalu buvo surinkti 1, 192.617 rinkėjų balsų. Konstitucijos straipsniui pakeisti pritrūko apie 166,000 tam pritariančiųjų.
Nepavykus antrajam referendumui dėl pilietybės išsaugojimo, jo iniciatorė parlamentarė Dalia Asanavičiūtė kitą dieną po rinkimų Seime registravo su tuo susijusias Pilietybės įstatymo pataisas.
Jos parengtu įstatymo projektu siūloma, jog Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išlaikyti po 1990-ųjų kovo 11-osios išvykę, bet gimimu Lietuvos pilietybę įgiję asmenys. Be to, siūloma, kad lietuvišką pasą galėtų išsaugoti ir ne gimimu jį įgiję į NATO valstybę ar NATO partnerę, ES valstybę narę išvykę asmenys.
