Gegužės 26 dieną įvykės antrasis Lietuvo prezidento rinkimų turas patvirtino tai, ką žadėjo visos ankstesnės apklausos ir pirmojo rinkimų turo rezultatai. Lietuvos prezidentu antrajai kadencijai išrinktas Gitanas Nausėda, surinkęs 74,43 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų. Jo konkurentė rinkimuose Lietuvos ministerė pirmininkė Ingrida Šimonytė surinko 24,06 proc. rinkėjų palaikymo, gerokai mažiau nei praėjusių 2019 metų rinkimų antrajame ture. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, antrajame prezidento rinkimų ture piliečiai dalyvavo pasyviau nei prieš penkerius metus – iš viso savo rinkiminę valią pareiškė 49,61 proc. rinkėjų. Prieš penkerius metus per antrąjį prezidento rinkimų turą aktyvumas siekė 53,43 proc.
Suskaičiavus visus balsus, aiškėja, kad G. Nausėda sulaukė visų laikų didžiausio palaikymo prezidento rinkimų istorijoje. 2019 metais antrajame ture už G. Nausėdą balsavo 65,68 proc. rinkėjų. 2009 metais prezidento rinkimus laimėjusi Dalia Grybauskaitė surinko 69,09 proc. balsų.
Paaiškejus rezultatams, naujam prezidentavimo terminui balsų dauguma patvirtintas prezidentas Gitanas Nausėda pasidalijo savo būsimos penkerių metų veiklos planais. Valstybės vadovas tvirtino planuojantis savo antrosios kadencijos metu ir toliau skirti dėmesį gerovės valstybės siekiui. Kartu, anot jo, itin svarbios tampa ir kitos dvi darbų sritys – užsienio politika ir saugumas.
„Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos laisvė yra kaip tas trapus indas, kurį mes privalome branginti, saugoti, neleisti jam įtrūkti ir dėl šitos priežasties tikrai reikės padaryti daug, kad kolektyvinė saugumo sistema, NATO, mūsų bendrystė su Europos Sąjungos valstybėmis veiktų ir bendrajam gėriui, ir Lietuvos naudai“, – dėstė G.Nausėda. Jo teigimu, pagrindinėmis Lietuvos sąjungininkėmis lieka JAV, Vokietija, Lenkija, Baltijos valstybės. G.Nausėda džiaugėsi, kad Lietuvos ir jos sąjungininkių požiūriai karo Ukrainoje, Rusijos agresijos klausimais sutampa. ”Galvoju, kad visus šituos darbus, kuriuos pavyko pradėti, reikia tęsti, gilinti ir manau, kad tiek asmeninių pažinčių, tiek politinių kontaktų prasme aš jau turiu reikiamą priemonių rinkinį, kad Lietuvos užsienio politika būtų efektyvi, kad Lietuva imtųsi lyderės vaidmens ir kad Lietuvos balsas tarptautinėje bendruomenėje būtų girdimas“, – sakė prezidentas. G.Nausėda pabrėžė, kad vienas iš pagrindinių jo prioritetų Lietuvos ekonominiame gyvenime yra regionų politika. Anot valstybės vadovo, dėmesį pirmiausia derėtų sutelkti į šalies kelių ir tiltų infrastruktūros būklę. Būtent nuo susisiekimo Lietuvos rajonuose priklauso sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumas kaimų gyventojams, pacientų ar moksleivių pavežėjimo sąlygos ir kitų rajonų gyventojų socialinio poreikių patenkinimo galimybės.