Trijų karalių dieną Kaune, Studentų skvere, atidengta s paminklas raidei „Ė“ – skulptūra. “Taškas” arba „Ė, sugrįžk“. Kodėl šio renginio ir skulptūros iniciatoriai taip pagerbė tik vieną iš 32 lietuvių kalbos abėcėlės raidžių?
Tai vienintelė raidė, neturinti analogų jokioje kitoje pasaulio kalboje. Pirmą kartą raidė „Ė“ pavartota 1653 metais Danieliaus Kleino sudarytoje pirmojoje lietuviškoje gramatikoje. Ė raidė, anot organizatorių, simbolizuoja ir Lietuvos laisvės kelią – atlaikiusi draudimus, iškraipymus, technines kliūtis, ji išliko. Raidė „Ė“ padeda išreikšti nuostabą, gali būti kreipiniu, ji plačiai vartojama moterų pavardėse ir kituose lietuviams svarbiuose žodžiuose.
Ji vienintelė, turinti taškelį, o jį nutrynus, gaunasi visai kita raidė. Deja, technologijų pasaulyje taškelio vis dažniau nelieka, tad siekiant jį įprasminti Studentų skvere atidengta skulptūra „Taškas.” Švęsdama savo 30-ąjį gimtadienį, technologijas į Lietuvą atvežančių organizacijų bendrovė „ACME Grupė“ (kadaise buvusi „AcmĖ“) Kaunui ir visai Lietuvai padovanojo unikalią dovaną – skulptūrą „Ė“ raidei, pavadintą „Taškas“. Ją sukūrė skulptorius Tadas Vosylius. “„Ė“ raidės išskirtinumas – taškas, todėl pasirinkau sukurti lakonišką taško simbolį“, – nedaugžodžiavo skulptūros kūrėjas. Organizatoriai šeštadienį pakvietė kauniečius ir miesto svečius į Studentų skverą, kuriame vyko skulptūros atidengimo renginys „Ė, sugrįžk! “
“Paminklas atsirado lietuviškiausiame mieste, pilname universitetų, mokyklų, tad belieka tik pasveikinti visus su tokia švente“, – kalbėjo vicemeras Andrius Palionis. Kaip tikino iniciatyvos autoriai, technologijos tarsi ištrynė taškelį nuo „ė“ raidės, tačiau lietuviai skatinami atsigręžti į unikalią raidę, pamilti ją iš naujo ir visavertiškai naudoti ne tik šnekamojoje, bet ir rašytinėje kalboje. „Mes neiname į gatvę su vienu batu, tai kodėl reikėtų pamesti vieną svarbų mūsų kalbos aksesuarą – tašką ant raidės „ė“. Manau, kad turime džiaugtis tuo, kas esame, ir nepamiršti savo išskirtinių bruožų, kurie yra mūsų stiprybė“, – kalbėjo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė. Ši raidė simbolizuoja ir Lietuvos laisvės kelią – atlaikiusi draudimus, iškraipymus, technines kliūtis. Ji išliko iki šių dienų, todėl turėtų būti garbė ją vartoti, garsiai tarti bei užrašyti. „Ė“ – tai ne tik raidė. Tai žodis, padedantis išreikšti nuostabą: „Ė, žiūrėk, skulptūra!“. Tai gali būti kreipinys – gal nelabai mandagus, bet puikiai atkreipiantis dėmesį. Tai pagalba, kai reikia staigiai susirinkti reikiamas mintis. Ištęstos „ėėėėė“ sąskambis lietuvių išskirtinai mėgstamas ir dažnai vartojamas. „Ė“ – tai daugelio lietuvių neatskiriama asmenybės dalis, ypač moteriškos lyties, susietos su pavardėmis, tai -ytė, -aitė, -ienė. „Ė“ – tai ir visi prasmingi žodžiai, kurie kiekvieno lietuvio širdyje sukelia pasididžiavimą savo šalimi: tėvynė, laisvė, vienybė, nepriklausomybė, garbė,I štikimybė ir dar daug kitų“, – pagyrų „ė“ raidei negailėjo iniciatoriai.
Skulptūros atidengimo šventėje nuotaiką kūrė repo atlikėjai „Freestarz“, dovanoję gausiai susirinkusiems kauniečiams dešimt minučių improvizacijos. Organizatoriai paprašė susirinkusių vardyti įvairius žodžius, kuriuose būtų raidė „ė“. Tuomet atlikėjai juos įkomponavo į nenutrūkstamą dainą, gimusią iš karto ant scenos. Tad dainoje skambėjo tokie žodžiai kaip lietuvybė, laisvė, vienybė, draugystė, jaunyste, saulė, meilė ir pan. Kauniečiai ir patys džiaugėsi, kad jų mieste atsirado išskirtinis paminklas išskirtinei lietuvi6kos abėcėlės raide.
Parengta pagal Lietuvos spaudą, Justinos Lasauskaitės ntrs. (Kauno diena)
