Birželio 1-3 dienomis Kanadoje surengtas antrasis Kanados ir Baltijos valstybių užsienio ministrų susitikimas. Jame dalyvavo ir Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Pirmają susitikimo diena Kvebeke buvo surengta politinė konsultacija, skirta Rusijos neteisėtai invazijai į Ukrainą, transatlantinio bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityse, atsparumo kibernetinėms ir hibridinėms grėsmėms bei energetinio ir maisto saugumo klausimams aptarti. Baltijos valstybių ministrai taip pat susitiko su Kanados Ginkluotųjų pajėgų kariais, tarnavusiais Kanados vadovaujamoje NATO priešakinių pajėgų kovinei grupėje Latvijoje, kuri šiuo metu yra didžiausia Kanados tarptautinė karinė misija.
Birželio 3 dieną Toronte vyko Baltijos šalių ministrų susitikimas su verslo atstovais bei pokalbis Toronto Metropolitan universitete. Demokratijos forumo organizuojamoje diskusijoje buvo kalbama apie autoritarizmo keliamas grėsmes demokratijai, Rusijos karinę agresiją Ukrainoje bei Kanados ir Baltijos šalių santykius, galimybes plėtojant žaliąją ekonomiką ir kt.
Birželio 3-sios dienos popietę ministras G.Landsbergis dalyvavo susitikime su Toronto lietuvių bendruomenės atstovais Mississaugoje, Anapilio sodyboje. Ministras kartu Lietuvos ambasados darbuotojais ir KLB pirmininku K.Deksniu aplankė lietuvių Šv.Jono kapines, padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems užLietuvos laisvę, apžiūrėjo Kanados lietuvių muziejų -archyvą.
Ambasadorius D.Skusevičius susirinkusiiems pristatė svečius iš Lietuvos bei dalyvavusius ambasados darbuotojus konsulę Kristiną Seniavskienę ir ambasados administratorę Dovilę Motuzaitę. Jis priminė veiklios Kanados lietuvių bendruomenės patirtį, kuri gražiai papildo neseniai minėtų Kanados ir Lietuvos ryšių atstatymo 30-mečio istoriją. Per daugelį dešimtmečių sukurtos ir tebeveikIančios lituanistinio švietimo, sporto, finansinės institucijos, lietuvių parapijos, jaunimo stovyklos Kretinga ir Romuva, Toronto Lietuvių namai, Kanados lietuvių fondas šiemet mini savo veiklos 60 ar 70 metų sukaktis. Jų veiklos tradicijos tęsiamos toliau.
Pokalbiui su ministru G.Landsbergiu vadovavo Stasys Kuliavas. Jis susirinkusiems priminė ministro profesinę karjerą, perdavė lietuvių klausimus ministrui, kuriuos dalyviai įrašė registracijos anketose. Oficialiam pokalbiui pasibaigus, norintys turėjo progos asmeniškai pabendrauti su svečiu.
Klausimus, kurie domino lietuvius ir į kuriuos atsakė svečias, galima suskirstyti į keletą svarbiausių temų: tai Lietuvos geopolitinio saugumo padėtis, kilus Rusijos karui Ukrainoje, santykiai su kaimynine Baltrusija, pagalba Ukrainai ir galima šio agresyvaus karo baigtis, maisto aprūpinimo tema, lietuvių išeivijos uždaviniai.
Lietuvos geopolitinis ir ekonominis saugumas
Ministras pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu yra saugi ir gynybinėje, ir ekonominėje srityje. Saugumą gynyboje mums užtikrina narystė NATO. Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, NATO suprato grėsmes Rytų Europai ir sustiprino čia esančias NATO pajėgas. Lietuva siekia, kad šios pajėgos būtų nuolatinės ir didesnės. Mūsų valstybė viena iš pirmųjų pasirūpino energetine atskirtimi nuo Rusijos. Laivas Independence šiandien dujomis gali aprūpina ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos valstybes, atidaryta jungtis su Lenkija. Matydami kaip Rusija vienašališkai uždarė dujų tiekimą Danijai, Olandijai, suprantame, kad mūsų pastangos tapti nepriklausomiems nuo Rusijos energijos pasiteisino su kaupu.
Lietuva, turėdama su Rusija jautria istorinę patirtį, stengėsi pertvarkyti ir prekybos balansą su Rusija, nes autoritarinių valstybių politika yra nenuspėjama ir rizikinga. Iki 1999 metų Rusija buvo pagrindinė prekybos partnerė . Šiuo metu su Rusija prekybos balansas siekia 4 mljr., pagal prekybos apimtį yra 13-oje vietoje. Lietuva pastebimai padidino prekybos ryšius su Vokietija, JAV ir kitomis valstybėmis. Vien tik Lietuvos ir JAV prekybos apyvarta siekia 33 mljr. Lietuvos ekonomika net ir šių karinių neramumų sąlygomis per š.m. 4 mėn. augo 38 proc. Lietuvos gamintojams atsiveria naujos rinkos Azijoje, Vokietijoje,JAV ir kitur. Naujas galimybes atveria ir ryšiai su Taivanu, todėl reikia pripažinti, kad vertybinė politika pasiteisina.
Ukrainos pergalė yra mūsų pergalė
Lietuva dėl savo narystės NATO yra saugi, todėl visokeriopai gali padėti Ukrainai. Jau pirmosiomis Rusijos agresijos dienomis viena iš pirmųjų pagal savo galimybes pasiūlė turimos ginkluotės, teikia humanitarinę paramą, atvėrė duris Ukrainos karo pabėgėliams. Parama teikiama ne vien valstybiniu lygiu. Lietuviai priėmė į savo namus ukrainiečių šeimas, neseniai išmoko nauja žodį Bayraktaras. Per trumpą laiką surinkę daugiau kaip 5 mln eurų bepiločiam lėktuvui Ukrainos gynėjams nupirkti, Lietuva praėjusią savaitę tapo pasaulio naujiena ir geru,pavyzdžiu kaip padėti kovojančiai Ukrainai. Kad Ukraina atgautų savo nepriklausomybę, susigrąžintų laikinai okupuotas teritorijas, Ukrainai reikia didesnės viso demokratinio pasaulio paramos gynybai. Apie tai daugiausia ir buvo kalbama susitikimuose Kanadoje.
Ukrainos grūdai maitina pasaulį
Ministras paminėjo dar viena svarbia pasauliui problemą– aprūpinimą maistu, ypač skurdžiau gyvenančias valstybes. Ukraina yra viena iš didžiausių grūdų tiekėjų ( ketvirta po JAV, Kanados, Rusijos) Azijos, Afrikos valstybėms. Pagal surenkamą grūdų derlių gali išmaitinti iki 10 valstybių, vien Egiptas kasmet perka 12mln.tonų. Dėl Rusijos agresijos grėsmės užminuoti Ukrainos uostai, ten stovi grūdais pakrauti laivai, kurių negalima išplukdyti. Ukraina pasiruošusi pasauliui patiekti iki 25mln.tonų, nemažą dalį grūdų iš Ukrainos okupuotų teritorijų išvežė rusai. Taip pat reikalingos tuščios saugyklos ir būsimajam derliui. Ukraina surenka iki 50 mln tonų grūdų,. bet šiemet dėl karo padarinių derlius gali būti mažesnis. Rusijos agresija sutrikdė tiekimo grandinę ir kyla ne tik bado, bet ir galimų neramumų tose valstybėse grėsmė. Ministras pabrėžė, kad būtinas politinis sprendimas. Reikia, kad pasaulio valstybės kooperuotųsi ir padėtų saugiai išgabenti grūdus. Žmonėms reikia maisto, o Ukrainai už parduotus grūdus reikia lėšų gynybai. Apie tai ir buvo kalbama Kanadoje vykusiuose susitikimuose.
Išeivija -patikimas ramstis valstybei
Susitikimo dalyviai domėjosi, kuo konkrečiai gali padėti Lietuvai išeivija. Ministras patvirtino, kad nedidelei valstybei išeivija labai svarbi, jos indėlis valstybės stiprinimui ir saugumui labai reikšmingas. Sukaupta Kanados išeivijos patirtis reikalinga dabar ir bus reikalinga ateityje. Tad svarbu išsaugoti ryšius su Lietuva, jausti politinę situaciją ir naudotis patirtimi, sukaupta siekiant Lietuvai nepriklausomybės. Svarbu ryšiai su poltitikais, spauda, paveikiant viešąją nuomonę Lietuvai reikalinga kryptimi.
KLB Krašto valdybos pirmininkas Kazimieras Deksnys bendruomenės vardu padėkojo ministrui ir įteikė tradicinį Kanados čiabuvių suvenyrą – inukshuk statulėlę.
G.Landsbergis įteikė du Lietuvos užsienio reikalų ministerijos apdovanojimus. KLB Krašto valdybos pirmininkas K.Deksnys apdovanotas URM garbės ženklu “Už Pasaulio lietuvių nuopelnus Lietuvai ” Dariui Skusevičiui, Lietuvos Respublikos ambasadoriui Kanadoje, už nuopelnus, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje ir stiprinant dvišalius valstybių santykius įteikta URM II – jo laipsnio medalis “Už nuopelnus Lietuvos diplomatijai”.
TŽ inf.
LR ambasados nuotraukose: Lietuvos užsienio reikalų ministras G.Landsbergis Toronte:
