Lietuvos laisvėjimo kelyje – ir Kanados lietuvių įnašas

Paskutiniai keturi mėnesiai visoms kultūros įstaigoms buvo sunkūs dėl Covid-19 pandemijos ir karantino draudimų. Kanados lietuvių muziejuje-archyve keitėsi visi parodų planai, tačiau veikla nesustojo. Per šį laiką atnaujintas Facebook‘o puslapis, nuolat pildomas tinklalapis lithuanianheritage.ca ir netgi surengta viena paroda atviroje erdvėje (drive through). Šiuo metu ant archyvo darbastalių – nuotraukų, dokumentų rinkiniai. Rengiama dar viena dėl karantino atidėta paroda, apie kurią ir kalbuosi su muziejaus-archyvo vedėja – DANGUOLE JUOZAPAVIČIŪTE-BREEN (tekste -DJ-B).

Danguolė Juozapavičiūtė-Breen – Kanados lietuvių muziejaus-archyvo administratorė ir parodų kuratorė

Statybininkai pradeda statyti namą pagal architekto brėžinius, rašytojas romaną, apysaką kuria pagal tikrą ar vaizduotėje sukurtą veikėjo gyvenimq ar istoriją, atsitikimą . O kaip atsiranda, tiksliau, pasirenkama  naujos paro-
dos tema?

DJ-B: – Pirmiausia  temą parodai gali padiktuoti įvykių kalendorius. Jeigu jame paminėtos svarbios datos, sukaktys, dažnai jos ir tampa parodos tema. Jeigu neturime tokių istorinių datų, tada svarstome patys, ką norėtume muziejaus lankytojams parodyti, papasakoti, padėti atrasti naujus dalykus ar primirštą istoriją. Tai gali būti meno, kultūros, švietimo, visuomeninės veiklos ar socialinės temos – yra daug sričių, apie kurias verta kalbėti. Tačiau prieš pasirenkant parodos temą, atsigręžiame į savo turimus fondus – ką turime sukaupę, ką verta parodyti. Mūsų pagrindinis tikslas ir užduotis – Kanados lietuvių bendruomenės paveldas, jo sklaida, tad pasirinktą parodai temą būtinai turime susieti su mūsų bendruomene. Šiuo metu ant mūsų darbo stalų ir kompiuteriuose – būsimos parodos apmatai ir medžiaga. Dar šiam pavasariui buvome užsibrėžę parengti parodą Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui apie Kanados lietuvių bendruomenės įnašą Lietuvos nepriklausomybės siekiams. Norėjome parodyti, kaip Kanados lietuvių bendruomenės žmonės rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius 1988 -1990 metais iki istorinės kovo 11-osios dienos. Deja, COVID-19 pandemija ir karantinas mūsų planus sujaukė, teko juos pakeisti. Dabar planuojame praplėsti mūsų parodoje atspindimą laikotarpį iki 1992-ųjų metų, surengti parodą dalimis ir įvairiais būdais, nes tų metų istorija tokia gausi, kad sunku aprėpti vienoje parodoje.

Lietuvių protesto eitynės priešais SovietųSąjungos ambasadą Otavoje

Kaip ir kur renkate medžiagą šiai parodai?

DJ-B: – Medžiagos – dokumentų, nuotraukų, spaudos iškarpų turime labai daug. Visų pirma, mums labai svarbios nuorodos yra Kanados lietuvių bendruomenės tarybos posėdžių, metinių susirinkimų protokolai. Juose labai tiksliai aprašyta to meto politinė, visuomeninė veikla, darbai, pasiūlymai, komitetai ir kitokie organizaciniai dalykai. Dar yra Pasaulio lietuvių bendruomenės fondas iš to meto, kai kanadiečiai sudarė pusė PLB valdybos narių.  PLB pirmininkas tuo metu buvo dr. Vytautas Bieliauskas iš Cincinnati, Ohio. Kanadiečiai tuometinės PLB valdybos nariai buvo iš Toronto: Eugenijus Čuplinskas, Irena Lukoševičienė, Gabija Petrauskienė ir vienerių metų terminui Algis Juzukonis. Turime Kanados lietuvių jaunimo sąjungos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos, kai vadovavo kanadiečiai, fondą – jame irgi daug tinkamos medžiagos.  Šitas laikotarpis buvo ypatingas, Lietuva dažnai buvo minima pasaulio spaudoje, todėl labai turtingi Kanados angliškosios spaudos ir, žinoma, Tėviškės žiburių spaudos iškarpų  rinkiniai. Kai kurie tautiečiai  patys turi sukaupę tų spaudos iškarpų ir mielai perduoda jas muziejui. Tuo metu Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vardai buvo dažnai minimi ir televizijoje. CBC turėjo netgi specialią laidą, pavadintą „Singing revolution“, skirtą Baltijos valstybių nepriklausomybės judėjimui nušviesti. Ir kitų radijo televizijų programų archyvuose yra įdomios medžiagos, tik nelengva ją surasti ir, be to, tos paieškos kainuoja.

Daug vertingų faktų ir prisiminimų mums suteikia tautiečiai, kurie patys asmeniškai ar per organizacijas prisidėjo prie politinės veiklos, paprašyti jie mielai dalijasi  fotografijomis ir prisiminimais. Tikimės sulaukti daugiau medžiagos artimiausiu laiku.

Edmontono lietuviai reikalauja laisvės Lietuvai

Kas labiausiai stebina, žvelgiant  į tų metų bendruomenės veiklą, nuotaikas ir rezultatus?

 DJ-B: – Kanados lietuvių bendruomenės krašto valdyba bei apylinkių valdybos per eilę metų sąmoningai palaikė ryšius su valdžios pareigūnais, parlamentarais bei viešųjų ryšių įstaigomis ir mezgė asmeniškus ryšius su įtakingais žurnalistais. Kviesdavo įtakingus Kanados politikus pagrindiniais paskaitininkais per įvairius minėjimus: Vasario 16, birželio trėmimų, rugpjūčio 23-osios – Juodojo kaspino Molotov-Ribbentrop pakto minėjimus. KLB per Baltų federaciją kas metai ruošdavo “Baltic Evening on Parliament Hill”, į kurį kviesdavo Kanados parlamentarus, valdžios pareigūnus, įvairių šalių diplomatinio korpuso Kanadoje atstovus. Tai buvo ilgametės, nuolatinės akcijos, kurios su Lietuvos nepriklausomybės byla supažindino Kanados politikus, paveikė juos Lietuvos naudai.

Kanados vyriausybė taip pat sulaukė  protesto laiško iš Rusijos ambasados Kanadoje dėl KLB reklamos, įdėtos Kanados didžiausiame laikraštyje The Globe and Mail, 1988 m. Reklamoje klausė, ar M. Gorbačiovo paskelbtas, glasnost laikotarpis reiškia, kad Lietuvos žmonės gaus ‚,klubus (lazdų) per galvą” vietoj gėlių, švenčiant Vasario 16-tos šventę?

Jaunimas su trispalve ir Kanados vėliava prie Sovietų Sąjungos ambasados vartų

1989 metais Sąjūdžio organizatoriai kvietė visų kraštų Lietuvių bendruomenių valdybas, atvykti į Lietuvą kartu švęsti lig šiol draudžiamą Lietuvos Nepriklausomybės Vasario 16-tos šventę, tačiau vizas į Lietuvą gavo tik 4 kanadiečiai ir vienas Vokietijos lietuvių bendruomenių atstovai. Išeivijos vardu Sąjūdžio suvažiavimą Kaune šventės dalyvius sveikino Gabija Petrauskienė ir Vasario 16-sios mitinge prie Katedros Vilniuje sveikino Vytautas Bireta.

Kanados parlamentarai, atstovaujantys visoms trims pagrindinėms Kanados politinėms partijoms, lydimi KLB krašto valdybos darbuotojų, vyko stebėti pirmus daugpartinius rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (vėliau persikrikštijusią į Lietuvos seimą), kurie vyko 1990 m. vasario 24 d. Rinkimus didžiule persvara laimėjo Sąjūdžio  kandidatai ir sudarė daugumą Seime. Jų vieningas tikslas – siekti Lietuvos nepriklausomybės atstatymo bei gauti jam tarptautinį pripažinimą.

Kitas įdomus faktas – Toronto lietuvių tautinių šokių grupė „Gintaras“ vyko gastrolėms aplink Lietuvą 1989 m. gegužės mėn. Sąjūdis juos kvietė prisijungti į Šiauliuose karinėje bazėje vykusį protesto mitingą. Tad Kanados lietuviai buvo ne tik stebėtojai iš pašalies, jie buvo ir Lietuvos laisvėjimo kovų dalyviai. Politinis spaudimas iš visuomenės buvo sėkmingas, Kanados vyriausybė labai palaikė Lietuvos nepriklausomybės siekius.

Ir dar vienas paminėtinas to meto politinio gyvenimo bruožas: politinėje veikloje labai aktyviai dalyvavo lietuvių jaunimas. Man atrodo, mes tikrai per mažai apie tai kalbame, koks buvo tų jaunų žmonių noras ir energija dalyvauti, prisidėti prie istorinio vyksmo – Lietuvos vadavimosi iš sovietinės okupacijos. Parodoje tai akivaizdžiai matysime.

Po savo paskaitų universitetuose ar kitų užsiėmimų jie rinkosi į Info grupę, kurios iniciatorium buvo torontiškis Darius Čuplinskas. Nuo 1990 m. birželio mėnesio Kanados lietuvių jaunimo grupė: Vytas Čuplinskas, Romas  Garbaliauskas, Ričardas Kalendra, Gintaras Uleckas ėmėsi iniciatyvos iš Toronto vykti į Kanados sostinę Otavoje, siekdami supažindinti su Lietuvos nepriklausomybės siekiais Kanados parlamentarus bei valdžios pareigūnus. Juos priglaudė ir darbui sąlygas savo kabinete suteikė lietuvių draugas parlamentaras David Kilgour. Įvykiams Lietuvoje intensyvėjant, pasidarė aišku, kad retkartinis informacijos teikimas bei lobizmo darbas nebegali būti dirbamas atliekamu laiku, bet reikalauja visų pastangų. KLB krašto tarybos neeiliniame suvažiavime, kurį 1990 m. liepos 7 d. sušaukė KLB pirmininkas Algis Pacevičius, Vyto Čuplinsko, Kanados lietuvių jaunimo sąjungos vardu pateiktas siūlymas steigti KLB lobizmo būstinę Otavoje buvo paremtas, ir Vytas buvo pasamdytas tos raštinės vedėju ir pagrindiniu lobistu. 

Nedaug kas iš dabartinės jaunimo kartos žino, kad vieną šaltą viduržiemį 1988 m. Vasario 16-osios proga, lietuvių jaunimo grupė Otavoje, priešais sovietų ambasados pastatą surengė viešą trijų dienų bado streiką, priešinantis sovietų okupacijai Lietuvoje. Streikavo Indrė ir Darius Čuplinskai, Mirga Šaltmiraitė, Dana Grajauskaitė, Marytė Balaišytė, Linas Daukša, Zita Prakapaitė, Viktoras Lukošius, Marytė Rudytė. Jaunųjų badautojų  palaikyti važiavo lietuviai iš artimų aplinkinių bendruomenių Montrealio, Otavos, Hamiltono, Toronto. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jaunimas savanoriškai vyko į Lietuvą dirbti vertėjais, spaudos atstovais, ryšininkais su  užsienio spauda. Jie stengėsi ir prisidėjo, kad jauna Lietuvos vyriausybė sutvirtėtų.

Tad buvusios veiklos paveikslas tarsi mozaika lipdomas iš žmonių prisiminimų, turimų nuotraukų. Daugeliui darbas, ruošiant medžiagą šiai parodai, buvo paskatinimas prisiminti tuos veiklos metus, papasakoti apie juos.

Parodai medžiagos turime labai daug ir labai įvairios, teks pagalvoti, kaip šią istoriją geriau atskleisti  per faktus ir vaizdus. Pasirinkome tokį sudėtinį parodos pristatymą.

Pirmoje dalyje bandome labai tiksliai atkurti chronologinį įvykių, renginių  kalendorių, kurį pateiksime skaitmenine forma mūsų tinklalapyje. Vėliau, ateinančiais metais, jei leis aplinkybės, jau bus kita vaizdinė paroda muziejuje-archyve. Vaizdinę medžiagą planuojame perkelti į kilnojamuosius plakatus, kad  paroda galėtų keliauti į kitus lietuvių telkinius ar Lietuvą, jei bus pageidaujama su ja susipažinti.

Paroda – tik vienkartinis renginys. Ar neturite planų šios parodos medžiagą paversti leidiniu, kuriame ir atsispindėtų Kanados lietuvių išeivijos indėlis Lietuvos nepriklausomybės labui? 

DJ-B: – Taip, bandysime tai padaryti, nes svarbu, kad išliktų ir rašytinė šio laikotarpio istorija. Tai didelis darbas nedidelėms muziejaus-archyvo pajėgoms, bet ieškosime pagalbininkų ir, žinoma, mums labai reikia finansinių rėmėjų, nes muziejus-archyvas yra pelno nesiekianti įstaiga. Būtų apmaudu, jei šie istoriniai lietuvių bendruomenės darbai ir pastangos, prisidedant prie Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, būtų užmiršti. Ši paroda – tai paties įdomiausio ir svarbiausio bendruomenės politinės-visuomeninės veiklos daugelio dešimtmečių ir ypač paskutiniojo penkmečio apžvalga. Ji įdomi ir kaip Kanados politinio gyvenimo dalis, bet dar labiau svarbi Lietuvai, kuri dar nežino išsamios išeivijos istorijos ir jos indėlio Lietuvos nepriklausomybės siekiams. Svarbu, kad ši medžiaga liktų istorijoje, nes Lietuvos geopolitinė padėtis išlieka labai pažeidžiama. Rusijos Dūmoje vėl siūloma peržiūrėti Ribbentrop-Molotov pakto įvertinimą. Tad Lietuva ir lietuvių išeivija turi visada būti budri, kad jos istorija nepasikartotų ir nebūtų suklastota.

Ačiū už pokalbį

Kalbėjosi Sigina Katkauskaitė