Vasarį prasideda Lietuvių kalbos dienos: visame pasaulyje – Lietuvos švietimo ir kultūros įstaigose, organizacijose, užsienio lietuvių bendruomenėse, lituanistinėse mokyklose ir Lietuvos ambasadose – per du artimiausius mėnesius vyks šimtai renginių, skirtų lietuvių kalbai, Lietuvos kultūrai ir istorijai. Šį renginių ciklą jau devintą kartą inicijuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).
Šiemet visų akys kryps į Biržus, 2024-ųjų Lietuvių kalbos dienų sostinę, ir į Vakarų Australijos Perto miestą, Mažąją lietuvių kalbos dienų sostinę. Biržiečiai kvies apsilankyti sostinės renginiuose, o Perto lituanistinė mokykla „Baltų šalelė“ kartu su Lituanistinių mokyklų asociacija kvies lituanistines mokyklas įsitraukti į bendrą projektą „Lietuvių kalbos naktys“. Viktorinos dalyviams bus skiriamas naujasis 2024 kalendorius.
Užsienio lietuvių bendruomenėse šiuo laikotarpiu vyks Lietuvių kalbos dienų viktorina, kurioje dalyvaus beveik 90 bendruomenių iš daugiau kaip 20 pasaulio šalių. Vasario 27 d. Lietuvos mokslų akademijoje bus įteikti dešimtieji „Sraigės“ apdovanojimai, kuriuos VLKK skiria už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
Šiemet vėl organizuojamas ir Nacionalinis diktantas, pirmasis turas numatomas kovo 15 d.
Kadad būtų lengviau laukti pavasario, siūlome žaidimą! Pateikite įdomių žiemos gamtos reiškinius nusakančių žodžių ar posakių, tokių lietuvių kalboje tikrai daug: „varveklis“, „plikšala“, „kruopom snaiguriuoti“, „sninga, kaip ubago kąsniais valgo“ ir pan. Paklauskite savo senelių, pavartykite žodynus, literatūros kūrinius. Parašykite komentare, iš kur tas žodis ar posakis atėjo . Nekantriai lauksime Jūsų žaidime (iki vasario 20 d.). Daugiausia simpatijų sulaukusio žodžio ar posakio pateikėjo lauks VLKK dovanėlė!
Iš gimtosios kalbos lobyno
Ar pastebėję, kad lietuvių kalba išsiskiria iš daugelio Europos kalbų mėnesių pavadinimais, jie nėra lotyniškos kilmės. Lietuviai išlaikę senuosius mėnesių pavadinimus, susijusius su gamtos reiškiniais, žemdirbyste, paukščiais ir augmenija. Tačiau ir šie pavadinimai nusistovėjo tik prieš kiek daugiau nei 100-metį. Štai senesni vasario mėnesio pavadinimai: kovas, kovinis, pridėtinis, pusis, pusinis, pustis, pusčius, ragutis, mažasis ragutis, veršinis, ešerinis, barsukinis. Vasaris – šiltasis žiemos mėnuo, saulėtas, „vasariškas“, greičiausiai iš čia ir pavadinimas.
VLKK inf.
