Sausio 21 d., sekmadienį susitiko Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzej Duda ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Kaimyninių valstybių vadovai aptarė Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo, regiono saugumo ir paramos Ukrainai klausimus. Konferencijoje Lietuvos prezidentas pranešė apie ketinimus stiprinti gynybą kartu su kaimynine valstybe, rengti bendrus saugumo projektus. Lenkijos prezidentas A. Duda paminėjo, kad susitikimo metu buvo aptarta ir Suvalkų koridoriaus situacija, poreikis stiprinti jo saugumo stebėseną ir gynybą. Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos vienybė paramos Ukrainai klausimu yra itin svarbi, ir išreiškė lūkestį, kad artimiausiu metu bus galima surengti Liublino trikampio susitikimą kartu su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. G. Nausėdos teigimu, būtina remti kovojančią ukrainiečių tautą politinėmis, finansinėmis ir karinėmis priemonėmis. Siekiant greitesnės Ukrainos pergalės, Lietuvos vadovas išskyrė karinės paramos svarbą prieš agresorių. „Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų pagal skiriamą paramą Ukrainai. Iš jos didelė dalis – būtent karinei paramai.”
Po dvišalio susitikimo Lietuvos ir Lenkijos vadovai dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo minėjimo iškilmėse – Šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje ir 1863–1864 m. sukilimo pagerbimo iškilmėje Rasų kapinėse. Iškilmingame minėjime dalyvavo ir Baltarusijos demokratinės visuomenės lyderė Sviatlana Cichanouskaja bei Ukrainos ambasadorius Petro Bešt. „Susitinkame ypatinga, sukilimo paminėjimo proga. Šis – lietuvių, lenkų, ukrainiečių ir baltarusių sukilimas sujungė šio regiono žmones kovoti už suverenitetą“, – akcentavo G. Nausėda. „Šis sukilimas buvo labai svarbus istorinis momentas, nes tai buvo mūsų tautų sukilimas prieš carinės Rusijos okupantus ir draugystės parodymas. Karas Ukrainoje akivaizdžiai parodė, kad nepaisant visos Vakarų paramos, visų Rusijai pridarytų nuostolių, ji ne tik nepralaimėjo, bet ir nesijaučia atgrasyta. Netgi priešingai – Kremlius visais kanalais toliau svaičioja apie visos Ukrainos sunaikinimą, laido agresyvias užuominas bei ketinimus įgyvendinti savo retoriką – kariauti prieš NATO ir ją įveikti.Rusijos karas Ukrainoje, situacija Baltarusijoje išryškina 1863–1864 metų sukilimo reikšmę” – taip šio įvykio reikšmę dabartinei istorijai nusakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Istorinio 1863–1864 m. sukilimo dalyvių atminimą pagerbė Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio valstybių diplomatinių misijų Lietuvoje vadovai. Minint 160-ąsias 1863–1864 m. sukilimo metines, Seimas 2023 m. rudenį Prezidento iniciatyva paskelbė Sausio 22-ąją atmintina diena.
Parengta pagal Lietuvos spaudą
