Liepos 14‒17 dienomis Druskininkuose vykusioe XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse pirmą kartą veikė stendas, kuriame žaidynių dalyviams ir svečiams, planuojantiems ar svarstantiems galimybę grįžti į Lietuvą buvo teikiamos konsultacijos aktualiais su tuo susijusiais klausimais.
Užsienio reikalų ministerijos koordinuojamame jungtiniame Lietuvos institucijų stende „Lietuva Jūsų laukia“ užsienio lietuviai galėjo susitikti ir pasikonsultuoti su Užimtumo tarnybos prie Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (projekto „Gal į Lietuvą?“), Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą”, Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento atstovais, susipažinti su Švietimo mainų paramos fondo projektu „Study in LT”.
Pagal statistikos duomenis š. m. liepos 1 d. Lietuvoje gyveno 145,118 užsieniečiai. Jų dalis bendrame Lietuvos gyventojų skaičiuje per metus toliau didėja ir sudaro 5,13 proc. Palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užsieniečių skaičius išaugo beveik 60 proc. Šis reikšmingas pokytis yra dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje karo pabėgėlių, kuriuos priima Lietuva. Šį pusmetį pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje pritaikytas laikinos apsaugos mechanizmas – 50, 167 Ukrainos gyventojams suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje.
Per pirmą pusmetį užsieniečiams iš viso išduoti 62, 194 leidimai laikinai gyventi (LLG) Lietuvoje. Šie pokyčiai taip pat susiję su karo pabėgėliais iš Ukrainos.
Statistikos departamento duomenimis 2021 m. antrus metus iš eilės į Lietuvą grįžtančių piliečių buvo daugiau nei išvykusių – grįžo daugiau nei 23,7 tūkst. šalies gyventojų, Lietuvą paliko daugiau kaip 18,8 tūkst. 2020 m. į Lietuvą iš užsienio grįžo 20,8 tūkst., o išvyko 15,3 tūkst. piliečių.
Dažniausiai į Lietuvą grįžta žmonės iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos, Airijos, taip pat grįžimą pasirenka emigravusieji į Skandinavijos šalis, Ispaniją, JAV. Apie grįžimą į Lietuvą galvoja vis daugiau emigravusiųjų – beveik 4-i iš 5-ių žmonių neatmeta tokios galimybėmis, rodo sumanymo „Renkuosi Lietuvą“ duomenys.
Maždaug kas antras grįžtantysis rinktųsi regioną, iš kurio išvyko, o ne šalies didmiesčius. Tokius duomenis pagrindžia ir jau sugrįžusiųjų statistika – 2021 m. 60 proc. Nuolatiniam gyvenimui pasirinko regionus ir mažesnius miestus.
Svarstydami apie grįžimą į Lietuvą, daugelis lygina skirtingų miestų privalumus ir trūkumus, todėl laimi savivaldybės, kurios geriausiai supranta grįžtančiųjų poreikius ir geba juos atliepti. Pastaraisiais metais kaip itin daug pastangų dedančios išsiskyrė Klaipėdos, Panevėžio ir Tauragės savivaldybės. Iš užsienio į Klaipėdą 2021 m. grįžo beveik 1,5 tūkst. žmonių, 60 proc. jų yra darbingo amžiaus gyventojai – 20-54 metų, 20 proc. – vaikai nuo gimimo iki 19 metų. Kuo labiausiai domisi ketinantys grįžti į Lietuvą? Be siūlomos galimybės įsigyti būstą su valstybės parama bei pasinaudoti parama smulkiojo verslo pradžiai, grįžtantiems labai svarbus klausimas yra jų vaikų prisitaikymas. Dažniausiai domimasi, ar bus vietų darželiuose bei mokyklose. Kiekvienus mokslo metus moksleiviai pradeda su nemokamu mokymosi krepšeliu, skiriami pažangumo apdovanojimai už pasiektus rezultatus. Grįžtantiems iš užsienio vaikams yra skirta išlyginamoji klasė.
Daugiau žinių ir patarimų galite rasti tinklalapyje www.renkuosilietuva.lt
Birželio 15 dieną į Lietuvą persikelė dar 17 Venesuelos lietuvių su šeimomis. Įgyvendinant Lietuvos respublikos vyriausybės įstatymą del asmenų perkėlimo gyventi į Lietuvą, Lietuvoje jau apgyvendinti beveik 100 Venesueloje gyvenusių lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, planuojama dar perkelti daugiau kaip 50 asmenų
