Rugsėjo 15–17 d. Vokietijoje, Hiutenfelde, vyko tradicinis renginys – Europos lietuvių kultūros dienos. Jų metu vyko Europos lietuvių bendruomenių meno kolektyvų jungtinės programos dirbtuvės, koncertai, lietuvių kultūros pristatymai Vokietijos visuomenei, diskusijos apie diasporos kultūros politiką ir pasirengimą 2024 m. šimtmetį minėsiančiai Lietuvos dainų šventei. Tris dienas trukusioje šventėje dalyvavo Europos kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkai, kultūrinės veiklos organizatoriai, kuratoriai, meno kolektyvų vadovai ir nariai.vAtidarymo renginyje susirinkusiuosius sveikino bei diskusijose dalyvavo atstovai iš pagrindinių Lietuvos valstybinių ir vyriausybinių institucijų: Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų. Pasirodymus rengė Europos kraštų lietuvių bendruomenių mėgėjų meno kolektyvai iš Briuselio, Ciuricho, Dublino, Hamburgo, Kings Lino, Lidso, Londono, Oslo, Punsko, Rugalando, Stokholmo, Štutgarto.
Pagrindinis dėmesys susitikime buvo skirtas kitą vasarą Lietuvoje nuskambėsiančiai jubiliejinei Dainų šventei „Kad giria žaliuotų“. Ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir visos Europos lietuvių bendruomenėms svarbų renginį pristatė Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Dainų šventės direktorius Saulius Liausa bei šventės meno vadovai. Lietuvos dainų šventės yra ne tik savo apimtimi, dalyvių ir žiūrovų skaičiumi didžiausias šalies renginys, bet ir unikali šventė, palaikanti tradicijas, užmezganti kartų dialogą. 2024 m. Lietuvos dainų šventėje planuoja dalyvauti per 35 tūkst. dalyvių, tarp jų beveik 1500 užsienio lietuvių iš 15 pasaulio šalių.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuotas projektas Europos lietuvių kultūros dienos – tai tęstinis, kasmet po skirtingas Europos šalis keliaujantis kultūros reiškinys, skirtas Europos lietuvių kultūrinei veiklai puoselėti. Tikimasi, kad šis renginys skatins Europos kraštų lietuvių bendruomenių veiklą, kvies burtis į meno kolektyvus, ruoštis ir dalyvauti Lietuvos dainų šventėse, taip pat taps puikia proga meno kolektyvų vadovams susitikti su Lietuvos institucijų atstovais aptarti diasporos tautinio identiteto klausimus, o meno kolektyvams savo pasirodymais įvairiuose Europos miestuose garsinti Lietuvos vardą ir jos kultūrą.
