Gedulo ir Vilties diena – 81-osios tremties metinės buvo paminėtos Kanados baltiečių – latvių, estų, lietuvių bendruomenėse, kartu išreiškiant palaikymą kovojančiai su Rusijos agresija Ukrainai.
Otavoje, aikštėje prie paminklo komunizmo aukoms, su tautinėmis vėliavomis susirinko Lietuvos, Latvijos, Estijos atstovai, šalia kaip valstybių solidarumo ženklas ir Ukrainos vėliava.
Birželio 14-osios vakarą baltiečių bendruomenių atstovai rinkosi Toronto centre, Nathan Phillips aikštėje. Į susirinkusius kreipėsi Marcus Kolga, Centrinės ir Rytų Europos valstybių tarybos pirmininkas, primindamas, kad Rytų Europos patirtis ir istorija skaudžiai kartojasi Ukrainoje. Prieš 81-erius metus patirtas smurto ir tremties siaubas, kurį vėl kelia agresyvioji Rusija, dabar Ukrainos žmonių kasdienybė. Visa Europa ir ypač Rytų Europos valstybės, bendruomenės išeivijoje turi aiškiai ir garsiai pasisakyti prieš griaunamąjį karą, raginti savo valstybių politikus visokeriopai remti Ukrainos gynybinį karą. Kitaip Europoje kils dar didesnė smurto banga, jei agresyvi jėga bus nesustabdyta dabar.
Latvių jaunimo atstovas savo kalboje pabrėžė, kad jaunimas nėra abejingas savo valstybės istorijai ir šiandienos įvykiams, stengiasi dalyvauti visuomenės renginiuose, bandydami užkirsti kelią agresyviai Rusijos propagandai ir dezinformacijai. Savo tautos istorijos žinojimas ir aktyvi pozicija padeda mažinti agresijos galią. Kalbėtojas taip pat perdavė buvusio Kanados Baltiečių federacijos pirmininko A.Kesterio sveikinimus. Šiuo metu jis yra grįžęs į Latviją. Kanados baltiečių federacijai vadovauja estų bendruomenės atstovė M.Hemingway, kuri taip pat padėkojo Baltijos valstybėms ir jų bendruomenėms išeivijoje už paramą Ukrainai ir jos žmonėms, paragino ir toliau įvairiais būdais priešintis Rusijos agresijai.
Profesorius John Jaworsky, Centrinės ir Rytų Europos valstybių politikos žinovas, pasidalijo savo šeimos tremties istorija, įspėjo, kad pasaulio visuomene būtų budri, nes panašūs dalykai kartojasi ir XXI šimtmetyje Ukrainoje. Milijonai dėl brutalaus karo išvietintų ukrainiečių, dar kiti tiesiog išgabenti į Rusiją, patyrę prievartą ir pažeminimą filtracijos stovyklose. Dar baisesni Ukrainos vaikų likimai: tevų netekę arba prievarta atskirti nuo jų, vaikai išvežami į Rusiją. Taip dingo apie 200,000 vaikų, dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje daugiau kaip 200 vaikų žuvo, 500 sužeistų daugybė moterų ir vaikų patyrė prievartą. Ukrainiečių tauta dar ilgai jaus šio teroro ir karo pasekmes, todėl svarbu kuo greičiau jį sustabdyti.
Darius Skusevičius, Lietuvos ambasadorius Kanadoje, paragino atmintyje laikyti visus Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje. Pasaulio atmintyje neturi išblėsti žudynės Bučoje ir Irpenyje, Mariupolyje ir kitur. Brutalaus karo nusikaltimai neturi senaties, žudynių kaltininkai ir organizatoriai anksčiau ar vėliau turi būti nubausti. Pasaulis turi teisę gyventi taikioje aplinkoje, ją griaunančios jėgos turi būti sulaikytos visiems laikams. Mes minime savo tautų skaudžią praeitį, o Ukraina ją išgyvena šiandien, dabar ir kiekvieną dieną. Daugiau kaip šimtas dienų, kai žūsta žmonės, griaunami jų namai, ištisi miestai sulyginami su žeme. Mes turime stabdyti šiuos nusikaltimus visais įmanomais būdais. Vasara neturi būti ramybės metas, nes nusikaltėliai neturi atostogų. Rašykime laiškus politikams, leiskime jiems – žinoti, kad smurtas ir agresija mums nepriimtini, kad būtina kuo greičiau bet kokiomis jėgomis stabdyti karą. Būkime su ukrainiečiais sunkiausiu jų valstybei metu.
Tylos minute susirinkusieji pagerbė tremtinių, kare su Rusija žuvusių ukrainiečių atminimą, uždegdami – žvakutes.
Minėjimo pabaigoje prisiminimui visų dalyvių bendra nuotrauka.
