Gegužės 27-tą dieną Edmontono lietuvių bendruomenė paminėjo bendruomenės ir Lietuvių Namų 70-ties metų jubiliejų.
Pasidžiaugti savo lietuvišku paveldu ir paminėti šios bendruomenės 70-metį į Lietuvių Namus atvyko beveik 100 žmonių. Šventės, kurią vedė bendruomenės pirmininkė Sonata Tenienė ir tarybos narys Tomas metu prisiminėme bendruomenės narius, kurių netekome per šiuos 70 metų, pasidžiaugėme bendruomenės pasiekimais, demonstravome naujas veiklas ir užmezgėme naujas draugystes. Bendruomenę taip pat pasveikino Edmontono miesto tarybos narė Ashley Salvador.
Renginys prasidėjo Lietuvių namų iškilmingu pašventinimu bei salės palaiminimu ir palinkėjimu stiprybės, gyvavimo, klestėjimo mažiausiai dar 70-čiai metų.
Renginio dalyviams buvo pristatyta buvusios Edmontono lietuvių bendruomenės pirmininkės Nejollos Korris paruoštas vaizdo pasakojimas apie šiuos 70-ties metų bendruomenės ir jos narių istorijas. Nejollos ir daugelio šio renginio dalyvių šeimos buvo vienos iš pirmųjų lietuvių imigrantų, prisidėjusių prie Edmontono Lietuvių namu statybos, lietuvių bendruomenės veiklos organizavimo ir išsaugojimo lietuvių kultūros Edmontone ir Kanadoje. Žiūrovai dūsavo, aikčiojo ir juokėsi, stebėdami kaip Lietuvių namai, kuriuose mes sėdėjome, buvo projektuojami, statomi ir tobulinami. Nespalvotuose nuotraukose stebėjome, kaip auga bendruomenė ir sužinojome, kiek daug šis pastatas reiškė mūsų nariams. Stebėjome, kaip lietuviai tuokėsi, šventė lietuviškas ir kanadietiškas šventes, stovyklavo, dalyvavo demonstracijose. Mes sužinojome, kad nepaisant sunkumų, bendruomenė ištvėrė net tais laikais, kai bendruomenės narių skaičius mažėjo, o tarybos nariai rėmė išlaidas pastatui išlaikyti asmeniniais pinigais.
Šioje 70-ties metų istorijos santraukoje stebėjome, kaip žmonės auga ir keičiasi, bet niekada nenutolsta nuo savo lietuvybės šaknų. Šiose nuotraukose matėme, kaip kai kurie mūsų bendruomenės nariai užaugo: nuo vaikų, sėdinčių tėvams ant kelių per Kalėdinius vakarėlius, iki bendruomenės tarybos narių, kurie šiandien sėdėjo salėje su savo pačių vaikais ir anūkais.
Po jaudinančio pristatymo, kuris pravirkdė žiūrovus, pasidžiaugėme ir savo svarbių bendruomenės narių pagalba ir pasiekimais bei dėkojome už rūpinimąsi Lietuvių namais, išsaugota lietuvių kalba, lietuviškomis dainomis, šokiais bei papročiais. Šie žmonės buvo itin svarbūs, puoselėjant Edmontono lietuvių bendruomenės vertybes ir tradicijas bei vykdant kasdieninę veiklą. Mes dėkojome ir įteikėme po gražų „Verbenos“daigelį, kurį prižiūrint ir besirūpinant juo išaugs didelė ir įspūdinga gėlė – taip, kaip ir mūsų bendruomenė. O mes tikrai žinome, kad jūs, buvusieji mūsų pirmininkai, aktyvūs bendruomenės nariai, žmonės, kurie savo laiką ir pastangas skyrėte bendruomenės veiklai – tikrai tai padarysite!
Galiausiai buvo vakarienė, paruošta ilgamečių bendruomenės narių bei virėjos, kurie dirbo kartu ir atnešė į mūsų lėkštes autentišką lietuvišką virtuvę. Valgėme šaltibarščius, kugelį, salotas, dešreles… Skani vakarienė leido visiems pabendrauti ir pajausti savo lietuvišką paveldą. Vakarienei pasibaigus, prasidėjo pasirodymai ir pramogos. Bendruomenės choras „Žemyna“ prieš renginį ilgą laiką ruošė keletą smagių tradicinių- liaudiškų lietuviškų dainų. Susirinkusieji dainavo kartu, ir tai buvo nuostabi bendruomenės ir mūsų paveldo šventė. Po dainavimo, mūsų bendruomenės šokių kolektyvas šoko tradicinius lietuviškus šokius. Jie įtraukė žiūrovus ir mokė liaudiškus žaidimus – šokius „Šiaudų batai“ ir „Bitutė pilkoji“. Tai buvo neįtikėtinas ir įtraukiantis pasirodymas. Tarp šokių ir dainų Otilija grojo su gitara ir dainavo. Džiaugiamės, kad bendruomenėje turime tokių žmonių. Esame dėkingi šios šventės rengėjų komitetui, bendruomenės nariams Rūtai, Chris, Donui, Karoliui ,Cyanne ir vaikams už puikią šventę.
Kai baigesi visi pasirodymai, mus linksmino gitaristas Flashback Freddy, kuris grojo rock &roll muziką, su kuria užaugo mūsų bendruomenės vyresnė karta. Buvo malonu matyti linksmus ir švytinčius veidus.
Vienas iš gražiausių šio vakaro aspektų buvo mūsų bendruomenės Namų čia, Edmontone, istorijos ir kultūros paminėjimas. Mes, tiek daugiamečiai bendruomenės nariai, tiek naujieji nariai, per paskutinius dešimt metų užaugę Edmontono lietuvių namuose, stebėdami senas, grūdėtas dvidešimties metų senumo nuotraukas, matėme, kaip vaikai šoka ir dainuoja pagal tas pačias dainas, kurias grojome tą vakarą. Nepaisant amžiaus, išvaizdos ar lietuvių kalbos gebėjimų, visi šį vakarą atrado savo namus Edmontono lietuvių bendruomenėje. Tą vakarą mūsų skirtumų neliko, ir mes kartu šventėme savo lietuvišką paveldą.
Svaja Sehmby, Sonatos Tenienės ntrs.