“Tikiu lietuvių bendruomenės ateitimi”

Kanados lietuvių bendruomenė – tai sudėtinė mozaika iš daugelio kitų bendruomenių įvairiuose Kanados lietuvių telkiniuose. Vakarų Kanadoje gyvenančius lietuvius vienija Britų Kolumbijos lietuvių bendruomenė, jos veiklai vadovaujanti valdyba. Pastaruosius penkerius metus  šios valdybos darbui, bendruomenės veiklai vadovauja Algis Jaugelis, kuris jau pasirengęs savo  pareigas perduoti kitiems.

Britų Kolumbijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Algis Jaugelis atsako į klausimus ir įvertina praėjusius penkerius veiklos metus, bendruomenės veiklos kryptis, jos ateitį.

 – Kada tapote Britų Kolubijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku?

A.Jaugelis: – Prie Britų Kolumbijos valdybos prisijungiau 2018 m. kaip laisvasis narys, o kitais metais buvau išrinktas jos pirmininku.

-Valdybos pirmininko pareigose buvote nuo 2019 m. iki dabar. Kaip galėtumėte įvertinti šį savo veiklos penkmetį ?

A.Jaugelis: – Per pirmuosius pirmininkavimo metus man tapo aišku, kad norėdami būti svarbūs ir turėti ateitį, turime įtraukti jaunesnius lietuvius (trečiosios ir vėlesnės bangos imigrantus), kurie nusprendė Kanadą paversti savo namais. Ši karta labai skiriasi nuo mano kartos ir nuo kartos, kuri įkūrė įvairias organizacijas, sudarančias Kanados lietuvių bendruomenę. Mūsų pastangos 2019 m. parodė tam tikrą sėkmę. Eksperimentavome su “Atvirų durų namais” ir išvykomis į restoranus, kitus renginius, skirtus naujai atvykusiems į Vankuverį. Mūsų komunikacijos priemonėmis buvo bandoma perteikti viziją, tarpusavio pagalbą, bendruomeniškumą ir viltį. Naujieji atvykėliai dalyvavo mūsų renginiuose, buvo užmegzti nauji ryšiai.

COVID-19 pandemija nuslopino mūsų veiklą 2020 m. pradžioje, tačiau aš buvau pasiryžęs toliau bendrauti su potencialiais naujais nariais ir, esant galimybei, į bendruomenės veiklą įjungti naujus lyderius. 2021 m. rugpjūtį grįžome prie renginių lauke: šventėme Jonines, paplūdimyje paminėjome Baltijos kelią, Vankuverio parke surengėme rudens “Kugelio puodynę”.

Mūsų 2021 m. kalėdinis pokylis, surengtas asmeniškai, laikantis sveikatos ir saugumo protokolų, užbaigė metus su optimizmu dėl ateities. Be daugybės savanorių, šiame renginyje dalyvavo ir Darius Skusevičius, Lietuvos ambasadorius Kanadoje.

2022-ieji pasižymėjo nauja energija ir aktyvesniu dalyvavimu mūsų organizuojamuose renginiuose. Į Rusijos invaziją į Ukrainą reagavome, aktyviai dalyvaudami viešuose antikariniuose mitinguose, kurie prasidėjo vasario mėnesį. Kovo mėnesį surengėme virtualią atvirų durų dieną ir konsultacijas su bendruomene. Gegužę kartu su Estijos ir Latvijos bendruomenėmis surengėme lėšų Ukrainai rinkimo akciją; birželį kartu su Estijos bendruomene. Plačiau šventėme Jonines, o metus užbaigėme „Cepelinų baliumi”, kurio metu surinkome 4 225 JAV dolerius organizacijai „Blue/Yellow for Ukraine USA”.

Ši tendencija išliko ir 2023 m., surengėme daugiau gausiai lankomų bendruomenės renginių nei per daugelį metų, įskaičiuojant Andriaus Mamontovo koncertą rugsėjį ir metų pabaigos sėkmingą kalėdinį lėšų rinkimo pokylį, surengtą tik praėjusį savaitgalį. Šie renginiai nebūtų buvę įmanomi be naujos Vankuverio bendruomenės organizatorių kartos idėjų, energijos ir entuziazmo.

Jūs aktyviai ir viešai palaikėte Ukrainą, užtikrindamas, kad Vankuverio lietuvių bendruomenė buvo matoma Ukrainos (ir vietinės Kanados ukrainiečių bendruomenės) sąjungininkė per daugiau nei 600 šio karo dienų. Kodėl išeivijos lietuviams svarbu aktyviai priešintis šiam karui?

 A.Jaugelis: – Pirma, tai principinis klausimas: tai neteisingas, neišprovokuotas agresyvus karas Europoje, kurio po Antrojo pasaulinio karo neįsivaizdavome esant įmanomu. Žinodami, kokias kančias ir priespaudą patyrė mūsų šeimos nariai ir giminaičiai per 50 sovietinės Rusijos priespaudos metų, negalime ignoruoti ukrainiečių kančių ar grėsmės, kurią nekontroliuojamos Putino ambicijos kelia Baltijos šalims, Lenkijai ir, jei jam pavyks, visai Europai. Antra, mes labiau nei dauguma kanadiečių ir amerikiečių, kuriems tai tėra dar vienas konfliktas tolimoje šalyje, įsijaučiame į tai, ką šis karas reiškia ukrainiečių kasdieniame gyvenime ir ilgalaikei valstybės ateičiai.     

 – Kuo labiausiai didžiuojatės, ruošdamasis perduoti vadovavimo bendruomenei estafetę?

A.Jaugelis: -Didžiuojuosi valdybos narių ir savanorių, suprantančių bendruomenės vertę ir suinteresuotų jos ateitimi, atsidavimu ir entuziazmu. Būtent jie dabar inicijuoja ir vykdo prasmingą bendruomenės veiklą. Taip pat džiaugiuosi, kad atnaujinome ryšius su estų ir latvių bendruomenių nariais, užmezgėme naujus ryšius su keliomis ukrainiečių bendruomenės organizacijomis. Mūsų rengiami Baltijos kelio minėjimai virto Juodojo kaspino dienos minėjimais, kuriuos organizuojame kartu su šiomis bendruomenėmis ir Kanados lenkų kongreso Britų Kolumbijos skyriumi. Taip pat buvo džiugu matyti vis daugiau tautiečių, kurie mūsų renginiuose dalyvauja kaip aktyvūs savanoriai ir iš kurių,tikiuosi, ateityje išaugs lyderiai.

 – Kokį patarimą, viltį ar pamokymą galėtumėte pasakyti ateinančiai bendruomenės lyderių kartai?

A.Jaugelis: – Mano pagrindinis principas buvo perduoti viziją ir vertybes, viltį ir optimizmą, tikint, kad kartu pasieksime kažką svarbaus,ir vertingo. Man taip pat labai padėjo tai, kad kitaip nei daugelis mano kartos suaugusiųjų, gimusių šeštajame dešimtmetyje,  laisvai kalbu lietuviškai.

Taip pat atidžiai klausiausi, kai kiti siūlė idėjas ar projektus. Pavyzdžiui, didžiausias 2022 m. renginys – mūsų „Cepelinų balius”, lėšų rinkimo akcija „Blue/Yellow for Ukraine USA” – kilo iš dviejų jaunesnių bendruomenės savanorių, kurie sumanė renginį ir nedrąsiai kreipėsi į mane, klausdami, ar mes jį palaikysime. Mes palaikėme, ir jie šį sumanymą įgyvendino kartu su savo draugais, padedant valdybai. Renginys buvo labai sėkmingas ir įkvėpė kitus kurti naujas idėjas ir jomis dalintis. O didžiausias mūsų 2023 m. renginys – Andriaus Mamontovo koncertas – naujo valdybos nario iniciatyva ir buvo sėkmingai įgyvendintas, aktyviai dalyvaujant kitiems direktoriams ir daugybei savanorių.

Apmąstydamas pastaruosius penkerius veiklos bendruomenės valdyboje metus, džiaugiuosi, kaip toli nuėjome, kokį gyvybingumą matau, ir tai suteikia man daug vilčių dėl šios bendruomenės ateities.

Ačiū už pokalbį

A.Jaugelio ir Br.Kolumbijos bendruomenės archyvo ntrs.