Kanados Diena – šventė ir jos šešėliai

1867 metų liepos 1 buvo pasirašytas Britų Šiaurės Amerikos Aktas (the British North America Act), kuriuo į federacinę sąjungą susijungė trys buvusios Britų kolonijos: New Brunswick, Nova Scotia  ir Kanados (jungtinė Ontario ir Kvebeko) provincijos. Tai buvo tik pirmasis žingsnis link nepriklausomos valstybės statuso. Per dešimtmečius buvusi britų kolonija didino savo savarankiškumą ir valstybingumą. 1982 tapo visiškai nepriklausoma valstybe, kuriai dabar priklauso 13 provincijų ir teritorijų. Liepos 1-oji, buvusi Dominijos diena, 1983 paskelbta valstybine švente – Kanados diena.

Daugelio atmintyje yra išlikusi 2017 m. minėta Kanados 150-ojo gimtadienio šventė. Tačiau jau antri metai kaip šią pačią spalvingiausią valstybės šventę temdo COVID-19 pandemijos grėsmės, privertusios šventinius renginius atidėti arba perkelti į nuotolinę erdvę.

O šiemet šventinę Kanados dienos nuotaiką temdo ne tik dar nesibaigusios pandemijos ribojimai, bet ir liūdni atradimai Kamloops (Br. Kolumbija) ir Cowessess (Saskatchewan) buvusių čiabuvių rezidencinių mokyklų aplinkoje – čia rasta arti tūkstančio nepažymėtų vaikų kapų. 1870-1990 metais daugiau kaip 150 000 Pirmųjų tautų, metis ir inuitų vaikų buvo atskiriami nuo šeimos ir auklėjami mokyklose internatuose, toli nuo savo tėvų ir kultūrinės aplinkos.

Cowessis Pirmųjų tautų rezidencinės mokyklos nepažymėti kapai
Čiabuvių atminimo ženklai prie Ontario parlamento rūmų
Kamloops mokykla

Kanada šį pavasarį po liūdnų atradimų tarsi nutilo, pusiau nuleista valstybine vėliava pagerbdama neįvardintų palaidotųjų atminimą ir pripažindama seniausių valstybės gyventojų tautos širdgėlą ir skausmą. Šie atradimai dar kartą visiems priminė apie skausmingą Pirmųjų tautų gyventojų patirtį, kuriantis Kanados valstybei. Štai todėl šiemetinė Kanados diena tylesnė nei paprastai, be festivalių ir eitynių triukšmo, nes visur dar tebėra šie iškalbingi atminimo ženklai nebūtyje pradingusiems vaikams. Tikėkimės, kad po išsamių tyrimų Kanados istorijoje bus užrašyti kol kas nežinomi vardai ir jų gyvenimo istorijos. Tai istorikų, vyriausybės ir visuomenės atsakomybė ir pareiga užpildyti tuščius puslapius ir atitaisyti kiek įmanoma istorines skriaudas ir neteisybę. Todėl Kanados vadovai ir daugelis politikų pakvietė šią Kanados dieną minėti santūriai, asmeniškais apmąstymais apie istorijos pamokas, ieškant kelių geresniam tarpusavio supratimui ir susitaikymui. Tokie susitaikymo žingsniai su Pirmųjų Kanados gyventojų bendruomenėmis daromi jau nebe pirmus metus, valstybės politikams ir visuomenei vis labiau pripažįstant Pirmųjų tautų vietą ir teises Kanados istorijoje ir viešajame gyvenime.

 

Naujos priesaikos žodžius taria būsimi Kanados piliečiai

Jau įprasta, kad Kanados dienos išvakarėse naujieji kanadiečiai sako piliečio priesaikos Kanadai žodžius. Šiemet, aptarus su čiabuvių bendruomenių atstovais, birželio 21 patvirtintas naujas Kanados pilietybės priesaikos tekstas, kuriame atsispindi ir Pirmųjų tautų gyventojų  istorija: <…> and that I will faithfully observe the laws of Canada, including the Constitution, which recognizes and affirms the Aboriginal and treaty rights of First Nations, Inuit and Métis peoples, and fulfil my duties as a Canadian citizen.”

Suzanne Carriere -pirmoji Metis kilmės Kanados pareigųnė, pilietybės advokatė

Birželio 22 d.grupės naujųjų kanadiečių priesaiką priėmė vyriausybės atstovė, pirmoji Metis kilmės pilietybės advokatė Suzanne Carriere. Galbūt, šis nedidelis, bet labai svarbus žingsnis ir bus viltingas posūkis į nuoširdaus supratimo, susitaikymo ir tolesnio taikaus sugyvenimo kelią.