1990 m. kovo 11 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, prasidėjo džiaugsminga naujos eros pradžia tiek Lietuvai, tiek jos diasporai. Ji neapsiėjo be sunkumų. Vilniaus televizijos bokšto šturmas 1991 m. sausį tapo dar vienu lietuvių solidarumo įrodymu. Lietuva iki šiol liūdi dėl daugybės gyvybių, kai tūkstančiai žmonių kartu stojo priešintis sovietinės armijos tankams tankams. Šiuos įvykius liudija laikraštyje esančios nuotraukos.
Laikraštis ir toliau apžvelgė tautos pažangą ir Bendruomenės interesus, taip pat naujai užsimezgusius ryšius ir projektų bei kitokio darbo su tėvyne galimybes. Toliau buvo tęsiamos reguliarios antraštės apie kultūrą, aktualijas, organizacijas ir jų veiklą vietos ir užsienio šalyse, o savalaikiai pranešimai vis dažniau pasiekiami fakso aparatais.
Vyriausiasis redaktorius P.Gaida, kuriam 1987 m. suteiktas monsinjoro titulas, dirbo ne pačioje redakcijoje, tačiau vis dar puoselėjo laikraščio jaunimo skyrių. Jame buvo skelbiamos jaunų lietuvių nuomonės, poezija ir esė. Jis ypač domėjosi jaunųjų dailininkų, poetų ir rašytojų kūryba ir skyrė jai vietos kiekviename numeryje, taip pat skatino dailininkus kurti iliustracijas specialiai pirmajam puslapiui. Bendruomenės kultūrinė raida išliko gyva.
P.Gaida laikėsi griežtų taisyklingos lietuvių kalbos reikalavimų, dėl to daugelis rašytojų buvo nusivylę. Redakcijos darbuotojai galiausiai parengė neoficialų stiliaus vadovėlį, kurio jie ir korektoriai turėjo laikytis. Jis siekė išlaikyti kalbos grynumą, kuris kaip kultūros išsaugojimo principas išgarsino „Tėvynės žiburius”.
Per dešimtmetį laikraštis buvo gyvas gausiais pasakojimais apie iš Lietuvos atvykstančias kultūros vienetus ir politikus, apie asmenis ir grupes, finansiškai ir asmeniškai remiančius atsikuriančią valstybę ir jospastangas.
Redaktorius Jonas Andrulis išėjo į pensiją 1994 m., prieš tai (1987 m.) paraginęs rašytoją Česlovą Senkevičių dalytis redakcijos našta. Prieš išeidamas jis įkalbėjo jaunesnės kartos atstovę Ramūnę Jonaitienę užimti jo vietą TŽ redakcijoje, tačiau ir toliau rašė vieną ar dvi savaitines skiltis. R.Jonaitienę Gaida jau buvo nukreipęs vienu metu redaguoti Jaunimo skyrių, taip pat moterų skyrių, kurio vėliau atsisakyta, nes moterų klausimai buvo aptariami kaip ir kitos bendros temos. Ji taip pat rengė reportažus apie įvairius bendruomenės renginius, keletą metų buvo Leidėjų tarybos pirmininkė.
Tais metais, kai buvo pradėti naudoti nauji kompiuteriai, darbuotojai patyrė nelengvų išbandymų. Ilgametė administratorė Salomėja Andrulienė išėjo į pensiją, jos vietą užėmė Aušra Trussow, vėliau jai talkino Valentina Baliūnienė. Tų pačių metų pabaigoje vėl padaugėjo techinių leidybos rūpesčių, kai staiga mirė maketuotojas Vytautas Balčiūnas. Jo padėjėjai Genei Karasiejūtei – Gaižutienei teko ypatingai daug dirbti, kad be maketuotojo pati parengtų ypač sudėtingą kalėdinį numerį. Per tą dešimtmetį įvyko ir kitų pokyčių: redakcija neteko Laimos Kurpienės, kuri daugelį metų buvo viena iš pagrindinių rašinių parengimo spaudai vykdytojų. Vytautą Kastytį – Tvardauską 1998 m. ištiko insultas; tada jo darbas buvo padalytas kitiems redakcijos nariams.
Po nepriklausomybės paskelbimo įdomiausias dešimtmečio įvykis Kanados lietuviams buvo Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus vizitas Toronte 1999 m. spalio mėn. Į jo kelionės maršrutą buvo įtraukti sustojimai lietuvių Švento Jono kapinėse, Kanados lietuvių muziejuje-archyve ir „Tėviškės žiburių” redakcijoje Anapilio krikščionių bendruomenės centre Mississaugoje prieš viešą susitikimą pagrindinėje salėje. Ruošiantis Lietuvos prezidento vizitui, buvo paklotos seniai apleistos laikraščio patalpų grindys, nudažytos sienos ir pašalinti išlikę metalinės linotipinės įrangos likučiai.
Baigiantis dešimtmečiui, „Tėviškės žiburiai”įžengė į savo 50-metį. Ši sukaktis buvo paminėta leidiniu, kuriame buvo pateikta trumpa laikraščio istorija ir buvusių bei tuometinių darbuotojų nuotraukų albumas. (žr. Pdf. žemiau). Pats 50-metis buvo švenčiamas 2000 m. balandžio 29 d. kasmetinės vakarienės-pokalbio metu.
TŽ-50_lowJubiliejinis leidinys, skirtas laikraščio 50-mečiui paminėti
Pirmajame puslapyje spausdintos 1991.sausio 13 d. sovietų armijos atakos Vilniuje nuotraukos
