Sausio 22 dieną, sukako 160 metų, kai Varšuvoje prasidėjo vadinamasis Sausio sukilimas prieš Rusijos imperijos valdžią, kuris labai greitai išplito ir Lietuvoje. 1863-1864 m. sukilimu buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės tautos – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai – siekė išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Tai buvo kovingiausias, ilgiausiai trukęs išsivadavimo sąjūdis bei kova už laisvę Rusijos imperijoje XIX šimtmetyje.
Už jūsų ir mūsų laisvę
Ši istorinė data sausio 22-23 dienomis buvo paminėta Lietuvoje ir Lenkijoje.
Lietuvoje 1863-64 metų sukilimo 160-osios metinės paminėtos sausio 22, sekmadienį. Ta proga Senųjų Rasų kapinėse buvo atverta Sukilėlių kplyčia, kurioje palaidoti sukilėlių vadai Zigmantas Sierakauskas ir Konstantinas Kalinauskas bei dar 18 sukilimo dalyvių, kurių palaikai pries penkerius metus buvo rasti Gedimino kalne Vilniuje. Laisvės kovotojų atminimą pagerbė Lietuvos vadovai, visuomenė ir kariai. Jų atminimui buvo aukojamos Mišios Vilniaus Katedroje.
Sausio 23, pirmadienį, Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda Varšuvoje kartu su Lenkijos prezidentu Andrzej Duda dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo, dar vadinamo Sausio sukilimu, 160-ųjų metinių minėjimo iškilmėse. Savo kalboje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad prieš 160 metų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse prieš okupacinę Maskvos valdžią kilęs galingas sukilimas dar kartą pademonstravo gyvybingumą Abiejų Tautų Respublikos visuomenės, kuri pačia savo esybe prieštaravo tironiškam Rusijos imperijos modeliui. Pasak prezidento, sukilėliai principingai rinkosi amžinas laisvės ir demokratijos vertybes, pasirengę dėl jų paaukoti net savo gyvybes.Lietuvos vadovas dėkojo Lenkijos Prezidentui Andrzejui Dudai ir jo sutuoktinei už dalyvavimą 2019 m. lapkritį Vilniuje vykusioje sukilimo vadų ir dalyvių, kurių palaikai po egzekucijos buvo paslėpti ant Gedimino kalno, valstybinių laidotuvių iškilmėje. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad nežymėta broliško kapo duobė yra šiurpus Maskvos nusikaltimų simbolis. Ji apibendrina agresyvaus karo baisumus ir genocidinę retoriką bei praktiką, nuolatinius bandymus perrašinėti istoriją, dvasiškai ir fiziškai naikinti kitaminčius, pakirsti laisvės ir nepriklausomybės siekiančių tautų tapatybę. Prezidentas pabrėžė, kad iki šiol gyvename ant tokios duobės krašto. Todėl negalime sau leisti prabangos į laisvę žiūrėti pro pirštus, turime ją branginti, ginti ir, prireikus, dėl jos aukotis.
(iš Lietuvos Respublikos prezidento G.Nausėdos pasisakymo Varšuvoje atidarant parodą “Meilė ir pareiga.1863 m. Sausio sukilimas”)
Lietuvos ir Lenkijos prezidentų žmonos D.Nausėdienė ir A.Kornhauser-Duda dalyvavo Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje vykusiame parodos, skirtos 1863–1864 m. sukilimo 160-osioms metinėms, atidaryme.
Tą pačią dieną Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Varšuvos karališkojoje pilyje atidarė tarptautinę parodą, skirtą 1863–1864 m. sukilimo 160-osioms metinėms.
Parodą “Meilė ir pareiga. 1863 m. Sausio sukilimas“ parengė Lietuvos nacionalinio muziejaus Vilniuje ir Varšuvos karališkosios pilies-muziejai kartu su kitomis Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos atminties, kultūros ir mokslo institucijomis. Joje pristatoma XIX a. antrosios pusės tapyba, fotografija, spaudiniai, patriotinių temų papuošalai, senoviniai kostiumai, uniformos, ginklai, dokumentai ir kitos sukilimo dalyvių bei jų šeimų, to meto amžininkų relikvijos. Reikšmingą vietą parodoje užima autentiški daiktai, surasti per archeologinius tyrimus Vilniuje. Jie priklausė Lukiškių aikštėje sušaudytiems ar pakartiems Lietuvos sukilimo vadams ir dalyviams, kuriuos rusai slapta užkasė Gedimino kalne. Paroda bus eksponuojama Varšuvos karališkojoje pilyje 2023 m. sausio 24 d. – balandžio 16 d.
Ntrs. iš susitikimų Lenkijoje:
