Šių metų vasario mėnesį „Philomel books“, knygų jaunimui leidykla, išleido jau trečią jaunos rašytojos Rūtos Šepetys istorinę apysaką „Salt to the Sea.”
Rūta, gimusi ir augusi JAV, Michigan valstijoje, lietuvio tėvo ir amerikietės motinos šeimoje, rašo anglų kalba. Jos pirmoji knyga „Between Shades of Gray” apie lietuvių šeimos, sovietų tremiamos iš Kauno į Sibirą, išgyvenimus kelionėje ir tremtyje buvo labai gražiai įvertinta, pateko į New York Times perkamiausių knygų sąrašą, Lietuvoje apdovanota Patriotų premija, išversta į keliolika kalbų (jų tarpe ir į lietuvių kalbą).
Šioje trečioje knygoje Rūta grįžta vėl arčiau Lietuvos – į Rytprūsius ir Baltijos jūrą paskutiniais II Pasaulinio karo mėnesiais. Vejami besiskverbiančių pirmyn į Vokietijos žemę raudonarmiečių, trys jaunuoliai, šios apysakos pagrindiniai veikėjai, mėgina trauktis per Rytprūsius į vieną iš Baltijos jūros uostų (tada vadinamą Gotenhafen, dabar Gdynia), kad patektų į vieną iš laivų, gabensiančių pabėgėlius toliau į Vakarus, nes sausumos kelių Vakarop jau nelikę.
Trys jaunuoliai, visi skirtingų tautybių, susitiko pakeliui. Joana, lietuvaitė iš Biržų, dirbusi kurį laiką Rytprūsiuose, Insterburg ligoninėje, gailestingąja sesele; Emilija, lenkaitė iš Lwow, kurią tėvas siuntė į Rytprūsius (į Nemmersdorf) pas pažįstamus, nes ten būsią saugiau, kol „karas pasibaigs“; Florian iš Tilžės (Tilsit), save laikęs prūsu (Prūsijos aristokratija, arba „Junkers“, skyrėsi nuo kitų vokiečių) ir dirbęs meno paveikslų restauratoriaus padėjėju Koenigsberg muziejuje. Ketvirtas jaunuolis, Alfred, vokietis iš Heidelbergo, jūreivis tarnaująs Gotenhafeno uoste, vėliau paskirtas į pabėgėlių transporto laivą „Wilhelm Gustloff“, prie kurio visi keturi susitinka.
Autorė 391 puslapio knygą suskirstė į daugelį trumpų skyrelių, kurie pakartotinai pavadinti jaunuolių vardais (joana, florian, emilia, alfred), tuo būdu parodydama, kuris veikėjas čia veikia, ką galvoja ar kalba, ir tuo pačiu išvengia nereikalingų aiškinimų ir vertimų iš vienos kalbos į kitą. Jūreivio Alfred (šiek tiek „trenkto“, bet savotiškai apsukraus 17-mečio) skyreliai taip pat gudriai panaudojami bendram laivo ir karinės padėties aprašymui. Knygą užbaigia laiškas, siųstas iš Danijos, 24 metams praėjus po karo pabaigos, kuriame išryškėja keli likimai.
Knygos kalba sklandi, lengvai skaitoma, neradau nei vieno nuobodaus puslapio, nei nereikalingo balasto. Autorė, atrodo, gerai išstudijavusi to meto įvykius, aprašytas vietoves, apklausinėjusi dalyvavusius to meto skaudžiuose įvykiuose, skaičiusi jų atsiminimus. Vienoje vietoje blyksteli įdomus sąlytis su pirmosios Rūtos knygos veikėja (neišduosiu šios paslapties, skaitykite knygą).
Istoriniai įvykiai, aprašyti knygoje, yra organizuotas pabėgėlių perkėlimas laivais, vadinamas „Operation Hannibal“, kurio metu apie du milijonai pabėgėlių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Prūsijos buvo nuplukdyti į vakarinę Vokietiją, ir transporto laivo (anksčiau buvusios ištaigingos jachtos su specialia kajute Hitleriui) „Wilhelm Gustloff“, kuriuo plaukė apie 10,000 pabėgėlių, tragedija. Jį torpedavo 1945 sausio 30 sovietų povandeninis laivas S-13. Išsigelbėjusių buvo labai mažai. Žuvusiųjų skaičius (daugiau nei 9,000) buvo žymiai didesnis, negu dažnai minėtose „Titanic“ ar „Lusitania“ laivų tragedijose, bet kažkodėl labai mažai kas apie tai žinojo.
(Knygos kaina perkant www.amazon.ca kietais viršeliais $22.49 kan.)
Gediminas Kurpis
