Nijolė Benotienė – Vilnius liepos 10, 2014
Lietuvos Dainų šventė Čia mano namai prasidėjo Dainų Švenčių 90-mečio skirtu paminėjimu birželio 28 dieną Kaune. Dainų šventėje Kaune dalyvavo 92 kolektyvai, viso 2776 dalyviai. Liepos 2-6 dienomis šventė grįžo į Vilnių. Iš viso šioje dainų šventėje organizatoriai parengė net dvylika įvairių renginių. Vieni iš jų jau tradiciniai koncertai, kiti visai nauji, žiūrovams buvo pristatyti pirmą kartą.
Pirmasis šventės koncertas Vilniuje buvo surengtas liepos 2 dieną Katedros aikštėje ir pavadintas “Dainos Namai”. Jame skambėjo įvairių Lietuvos regionų etnografinės dainos, įvairių žanrų ir laikotarpių kūriniai, o visa publika buvo kviečiama jungtis ir dainuoti kartu. Lyg prie šeimos stalo, Katedros aikštė pavirto dainos ir mūsų tautinės šeimos židiniu, kurio tautiškumą sustiprino ekranuose rodomi tautinių raštų motyvai, tautiniai kostiumai ir kiti simboliai. Prie Valdovų rūmų įsikūręs Vaikų tradicinių amatų miestelis irgi buvo naujovė. Jame liaudies meistrai, ir tautodailės mokytojai kvietė ir mokė visus norinčius pamėginti rišti verbas, pinti juostas, stebėti liaudies amatininkus drožiant medį, ar kaitinant plieną. Tą pačią dieną Taikomosios dailės muziejuje buvo atidaryta Liaudies meno paroda “Pasaulis – namuose”, o vakare Kalnų parke įvyko ansamblių vakaras “Krantai Nemunėlio”. Visi koncertai, renginiai ir pasirodymai buvo ypatingai puikiai paruošti ir atlikti. Ir taip kiekviena diena buvo užpildyta įvairiausiais renginiais alsuojančiais tautiškumu ir garsinančiais mūsų gražios tautos istoriją bei keliančiais pasididžiavimą, kad esame lietuviai.
Folkloro diena – tai ištisa istorija mūsų tautos papročių, tradicijų, tikėjimų, apeigų. Neįmanoma atpasakoti renginio, kuris vyko net keliose miesto vietose, dalyvaujant daugiau kaip 6,000 atlikėjų. Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas “Vario audra” – sukvietė muzikantus iš Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Palangos bei kitų miestų. Žiūrovus ir klausytojus džiugino ne tik muzikos, bet ir šokėjų pritaikyti pasirodymai. Kanklininkių koncertas Šventų Jonų bažnyčioje vyko penktą kartą, kuriame dalyvavo daugiau kaip 600 atlikėjų. Vienas iš naujų renginių buvo atkurtas istorinis baltų genčių kostiumų pristatymas – net septynios gentys Valdovu rūmų kieme pristatė kruopštaus ir ilgai trukusio darbo rezultatus. Pirma kartą buvo švenčiama ir teatro diena, kuri buvo skirta Kristijono Donelaičio 300 gimimo metinių paminėjimui. Vilnius skambėjo muzika ir dainomis, mirgėjo tautiniais rūbais pasipuošusiais dalyviais ir tautine simbolika. Švytėjo lankytojų veidai, džiaugėmės ir didžiavomės visi būdami lietuviais.
Bilietų, likus kelioms dienoms iki šventės, jau nebuvo likę. Organizatoriai stengėsi pridėtinėmis ar stovinčiomis vietomis sudaryti galimybes norintiems dalyvauti koncertuose, deja visų norinčių sutalpinti nepavyko. Kai kuriems renginiams nebuvo tinkamos vietos-aikštės norint sutalpinti visus stebėtojus ir dalyvius. Vienas iš tokių renginių tai šokių grupių pasirodymas, kuris šį kartą buvo rengiamas Lietuvos futbolo federacijos stadione, kuris talpina tik 5400 žiūrovų, o šokėjų šventėje dalyvavo net per 7000. Šokių šventės koncertas “Sodauto” atliktas net du kartus. Šeima, sodas, bitelės, ratas, stalas ir mes visi aplink susėdę – tai tautos istorija, kuri buvo pristatyta įvairiausiais šokių raštais, verpstės motyvais, ugnies ir saulės, sodo ir bitelių simboliais.
Dainų šventės baigminis renginys – tradicinės eitynės Vilniaus gatvėmis ir dainų vakaras Vingio parke liepos 6 dieną įrodė, kad Lietuva yra jauna, graži, dainuojanti, šokanti ir kurianti šviesią ateitį. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikinimo kalbą prieš pradedant dainų dieną, kurioje dalyvavo 425 kolektyvai, 14,589 atlikėjai, baigė sveikinimo žodžiais – “už vieningą ir dainuojančią Lietuvą.” Į aikštę kabrioletu įvažiavus dirigentui Lionginui Abariui ir atvežus šventinę ugnį iš Kauno, pirmosios dainų šventės miesto, įsiliepsnojo ir suskambo šios šventės: “Čia mano namai” baigminiai akordai. “Lietuva brangi” diriguojama L. Abariaus, keitė kita patriotinė daina “Jaunimo giesmė” diriguojama P. Bingelio ir taip skambėjo mišrūs, suaugusių, jaunių, vyrų, moterų chorai, keitėsi dirigentai, kurie kiekvienas vilkėjo tautinį kostiumą, o nulipus nuo dirigento pakylos, kiekvienam buvo įteiktas juodos duonos kepalas. (Duonos sunešimo, dalinimosi ir simbolikos ritualas kartojosi net keliose dainų šventės renginiuose). Ekrane buvo rodomi tautinių raštų motyvai, vaizdai iš pirmosios dainų šventės 1924 metais Kaune. Scenoje tautinį kostiumą demonstravo modeliuotojai, kurie praeidavo ir tarp žiūrovų eilių, kad toliau sėdintiems būtų galima pamatyti iš arčiau. Lietuvos spauda skelbia, kad Vingio parke buvo daugiau kaip 30,000 klausytojų, o iš viso dainų šventę stebėjo daugiau kaip 50,000 vilniečių ir svečių.
Šventėje dalyvavo ir būrys išeivijos lietuvių. Statistiniais duomenimis iš viso buvo 15 išeivijos chorų ir ansamblių, 279 dalyviai. Kai kuriuos vienetus atstovavo tik keli dainininkai. Išeivijos chorų koordinatorius Darius Polikaitis šventėje buvo vienintelis išeivijos dirigentas. Jis dirigavo savo sukurtą dainą “Brolis” pagal J. Marcinkevičiaus žodžius. Už ilgametį darbą ir pasiektus rezultatus vadovaujant “Dainavos” ansambliui D. Polikaitis buvo apdovanotas “Aukso paukštė” žymeniu. “Dėkoju visos išeivijos vardu, kurią jūs taip maloniai priimate į Dainų šventę ir dėkojame mes visai Lietuvai, kad ji atsirado visų mūsų širdyse, kad įsižiebė ir kad leido mums ją mylėti”, šventės metu padėkojo D. Polikaitis.
Dainų vakaro programoje buvo prisiminta ir Baltijos kelio 25-mečio jubiliejus, rodomi vaizdai iš jaunimui atrodančio tolimos praeities, o vyresnieji braukė ašaras prisiminę tas dienas visi kartu dainuodami K.Vasiliausko dainą “Brangiausios spalvos”. Devintą val. vakaro visa daugiatūkstantinė šventės atlikėjų ir žiūrovų minia, diriguojant šventės vyriausiam dirigentui Vytautui Miškiniui, kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedojome “Tautišką giesmę”.
Iki vėlyvo vakaro užsitęsusi šventė “Čia mūsų namai” jautėsi, kad esame namie, kad esame su savais ir tarp savų žmonių kalbančių gimta kalba, prisimenančių ir iškeliančiu pačias gražiausias mūsų tautines vertybes. Niekas neskubėjo skirstytis. Susirinkusiųjų tarpe buvo daug jaunų šeimų, daug jaunimo, žadančio šviesią ateitį.
Ši šventė buvo tikrai ypatinga ir tikiuosi kiekvienas joje dalyvavęs ar ją stebėjęs jaučiasi lygiai taip, ką išreiškia šios ištraukos mintys.
“Aš – iš čia. Čia – mano namai, mano šeima, mano jaukus židinys, mano pastogė, kur išgirdau ir ištariau pirmą žodį.
Ir žemė mano, mano dangus, mano upės ir ežerai, kad ir neaukšti – bet kalnai, mano medžiai, mano paukščiai ir jų giesmių sutartinės.
Čia piliakalnius supylė mano gentys, gyveno mano tėvų tėvai ir tebegyvena mano žmonės.
Čia bręsta mano duona, ir visa prisotinta gražiausių dainų, pasakų ir padavimų, išdabinta audeklų raštais, nusagstyta kryžių saulutėmis. Mano širdis čia gieda. Čia mano pasaulio vidurys
Aš – iš čia. Čia – mano Namai. Mūsų Namai. Mūsų Tėvynė.”
Ištrauka iš dainų šventės suvenyrinės programos.
Here is My Home – 2014 Lithuanian Song Festival
The Lithuanian song festival Here Is My Home took place in the cities of Kaunas and Vilnius, from July 2nd-6th, bringing together tens of thousands of people for folk song, dance, and theater performances.
The song festival in Kaunas hosted 92 collectives, with a total of 2776 participants. In total, this festival hosted an impressive 12 various events: some traditional events such as Folk Art Exhibition, Folklore Day, Ensemble Evening, Dance Day, and Song Day, but also some events with innovative and unexpected features.
The song festival opened in Vilnius on July 2nd in the cities’ famous Kathedral Square, titled “Dainos Namai.” The event encompassed musical pieces from diverse Lithuanian ethnographic regions, genres, and time periods. The event featured a new “Children’s Corner”, complete with mini workshops including how to woodwork, how the weave traditional sashes, and more. Other events took place the same day, including an art exhibit titled “The World at Home,” and an evening musical ensemble event.
Folklore Day – a continuous history of our nation’s customs, traditions, beliefs, rites, and rituals. This day hosted events in multiple venues across the city, with participants exceeding 6000 in number. This day included performances by wind instrument orchestras; dancers who visually embellished various performances; zither ensembles with more than 600 performers, any more. The festival included a theatre performance for the first time, in honour of the great Lithuanian poet and author Kristijono Donelaicio 300 year birth anniversary.
Vilnius was undeniably alive with the sound of music, the colour of traditional folk costume, and the smiles of participants and audiences a like.
The festival culminated on July 6th, as it usually does with the traditional musicians’ parade through the streets of Vilnius, leading to the Ensemble Evening in Vingio park, a large scale concert in an open-air stage, built especially for this purpose. The president of Lithuania, Dalia Grybauskaite, greeted the crowd, including 425 collectives and 14,589 participants with a congratulatory message – “in the name of a lively and songful Lithuania.”
National Costume Day was incorporated into this event for the first time this year, with organizers inviting participants to showcase and model the national costume.
Lithuanian media reported that an estimated 30,000 audience members filled the seats at Vingio Park, while more than 50,000 audience members spectated the entirety of the festival.
It’s worth noting that singers and dancers from abroad travelled to participate in the festival. 15 foreign collectives, with a total of approximately 279 participants made the treck to Lithuania to participate.
