Su Klyvlando (JAV) lietuvių choro “Exultate” vadove Rita Klioriene ir Toronto “Volungės” vadove Dalia Viskontiene kalbasi Nijolė Benotienė, KLD ruošos komiteto atstovė spaudai.
Esu sužavėta puikiai organizuojama Kanados Lietuvių dienų švente. Internetinėje svetainėje nuosekli informacija ir apie būsimą dienotvarkę, besiruošiančius meno vienetus, puikų nakvynių pasirinkimą, namudininkų ir amatininkų mugę, meno parodą, sportą, maistą ir kitus užsiėmimus bei žadamą nuotaiką. O kaip atrodo šventė tiems, kurie joje bus ne dalyviai, bet atlikėjai – mano klausimai skirti dviems chorinės muzikos meno vadovėms Daliai Viskontienei ir Ritai Kliorienei.
– Jūs vieninteliai ne kanadiečiai dainininkai esate pakviesti į Kanados ir Kanados lietuvių didelę šventę Otavoje. Kokie jausmai ruošiantis šiam renginiui?
R.Kliorienė: Choras “Exultate” labai greitai padarė sprendimą priimti lietuvių-kanadiečių kvietimą, nes prieš kelerius metus dalyvavome 2014 metų Montrealio Lietuvių dienose. Mūsų choristai iki šios dienos negali atsidžiaugti ta kelione ir viso savaitgalio renginiais. Buvome labai gražiai priimti, viskas iki smulkmenų buvo puikiausiai suorganizuota. Atlikome koncertą, giedojome Mišiose, ir dar buvo laiko dalyvauti kituose tų Lietuvių dienų renginiuose, apžiūrėti miestą ir, sudarius gražias draugystes, pasilinksminti. Ateinantis renginys bus kitoks; jame dalyvaus ir kiti Kanados chorai bei šokėjai, tai bus kaip mažoji dainų ir šokių šventė.
– Įvertinkite repertuarą, parinktas dainas, jų įvairumą ir sudėtingumą.
D.Viskontienė: Repertuare yra 16 kūrinių. Matyti, jie atrinkti nuosekliai atsižvelgiant į dalyvių patirtį, sugebėjimus, skaičių, balsų suskirstymą. Tarp žinomų dainų, atliktų mūsų šventėse ar koncertuose, mums yra ir negirdėtų, ir nedainuotų.Tai puiku, nes choristams reikia gerai „pazulinti smegenėles”, o muzikiniu požiūriu jos tikrai vertos būti mūsų Dienų programoje ir ateityje – mūsų repertuare. Yra įdomiai skambančių naujų kūrinių, pagristų liaudies melodijomis. Jie duoda progos visiems žinomas dainas „aprengti” naujais drabužiais. O tai itin įdomu ir smagu! Dainininkams ir klausytojams tikrai bus malonu klausytis choro.
– Kokie ruošos darbai sunkiausi ar sudėtingiausi?
Rita Kliorienė: Ruoštis sekasi nuostabiai gerai gal todėl, kad organizatoriai labai gerai tvarkosi, internetinė svetainė puikiausiai paruošta, galima lengvai surasti įvairios informacijos. Repertuaro knygos ir mokymosi įrašai buvo paruošti gerokai iš anksto, taigi, imame visas dainas vieną po kitos ir ramiai mokomės. Organizatoriai taip pat nepasirinko visiškai naujo repertuaro. Kai kurias dainas esame dainavę kitose dainų šventėse arba savo choro koncertuose. Nuolat besiruošiant dainų šventėms reikia išmokti labai daug dainų, tad net ir labiausiai norėdamas padaryti gerai jauti, kad vos spėji viską paruošti. Šį kartą darbo yra daug, tačiau repertuaro mažiau, o šios dainos yra kaip geras vynas, labiau susitupėjusios/pribrendusios (nerandu tinkamo žodžio!), todėl jaučiasi didelis malonumas, galint jas gerai atlikti, įsijausti, interpretuoti.
Kaip sekasi repeticijos prieš šią “mini” dainų šventę? Ar užteks laiko pasiruošti?
D.Viskontienė: Dar liko 12-13 repeticijų iki vasaros atostogų. Visi turime dainų įrašus-CD’s. (Nuo Ritos Kliorienės rengtos Dainų šventės 2006 m. esame išpaikinti ir, pradėję naują repertuarą, laukiame įrašų.) Nespėjome gauti repertuaro knygas, kai choristai tuoj pat klausė apie įrašus, kuriuos ypatingai gerai paruošė: dainas įdainavo Kristina Kliorytė, Martynas Matutis ir Aleksandras Stankevičius. Esu užtikrinta, kad mano
choristai važiuodami automobiliuose, požeminiame traukinyje, namuose klausosi, dainuoja ir mokosi. Mes būsime gerai pasiruošę ir ne tik gražiai atrodysim, bet ir gražiai dainuosime! Entuziazmo, noro dalyvauti ir pasiryžimo “Volungei” tikrai netrūksta! Bus puiki šventė! Mūsų yra 48, džiaugiamės, kad atėjo jaunų dainininkių. Tikriausiai, dar yra jaunuolių, kurie laksto su sviediniais ar slidėms ir dar negirdėjo, kad dainininkai ilgiau ir sveikiau gyvena negu kiti.
– Kiek “Exultate” dainininkų ruošiasi atvykti? Koks atstumas nuo Klyvlando iki Otavos?
R. Kliorienė: Į šventę Otavoje užsiregistravo 41 choristas, o dabartinį choro sąstatą sudaro 44 dainininkai. Vadinasi, vyksime beveik visi, kuo labai džiaugiamės! Kelio yra 840 kilometrų, važiuosime autobusu, o kelionės trukmė 9-10 valandų, bet kelionės labai laukiame ir tikimės, kad, kaip ir 2014 metais, grįšime su gražiausiais įspūdžiais.
– Ką galvojat apie šį renginį ir jo svarbą mums, išeiviams?
D. Viskontienė: Nenoriu sekti Amerikos prezidento pavyzdžiu ir negatyviai analizuoti savo krašto būvį, tačiau, nesame akli ir aiškiai matome pasikeitimus mūsų kultūriniam gyvenime. Gerai, kad dar turime jaunimo, suaugusių, vaikų, jų tėvelių ir jų draugų, kurie be dainos gyventi nenori. Kadaise kvietimų pasirodymams buvo daug ir kartais net per daug, dabar jų nėra, ir turime patys sau susiorganizuoti progas pasirodymams ir koncertams. Šitokia šventė, kad ir vadiname ją mini – mažąja, mums ji – didelė, nes tai puiki proga išlįsti iš savo lizdo, pasitempti, pasiruošti, suvažiuoti, pasidžiaugti ir kartu balsus sujungus šaukti: mes čia, mes dainuojam lietuviškai! Kiekvienas laikmetis duoda iššūkį talentingiems, sumaniems vadovams, kurie negaili savo laiko, sugebėjimų ir negali būt „ramūs”, bet ieško būdų įprasminti mūsų buvimą čia. Savo meile muzikai, menui, šokiui jie veda mus su savimi kūrybiniu keliu. Ir štai kaip iš dangaus mums iškrito Kristina Kliorytė ir Aleksandras Stankevičius. Abu pilni jaunatviškos jėgos ir jau ne kartą organizuoja ką nors įdomaus ir gražaus, įtraukdami ne tik savo chorą ir menininkus, bet ir mus visus.
Ačiū už pasidalijimą mintimis!
