Europos Komisijos įsteigtų Žaliosios sostinės apdovanojimų finale Vilnius paskelbtas žaliąja Europos sostine 2025. Konkurso finale Taline Vilnius nugalėjo du finalininkus – Portugalijos Gimarainsą bei Austrijos Gracą. Del žaluiųjų erdvių puoselejimo Vilnius yra susilaukęs gero įverinimo ir anksčiau. Dar prieš trejetą metų paskelbtame „Husqvarna“ miesto žaliosios erdvės indekse (HUGSI) Vilnius buvo pripažintas žaliausiu miestu Europoje. Atlikus tyrimą, kuriam buvo pasitelktas dirbtinis intelektas, nustatyta, kad net 62 % viso Lietuvos sostinės ploto sudaro žaliosios zonos (be žemdirbystei skirtų plotų) ir pagal šį rodiklį Vilnius yra trečiasis pasaulyje. Pažymėtina, kad net 49 % Vilniaus ploto užima medžiai, 12% –pievos, 1% –vandens telkiniai ir 37% –pastatai, keliai, automobilių stovėjimo aikštelės ir kita.
Vertinant miestus, atsižvelgiama į 7-ias miestiečių gyvenimo kokybei svarbias sritis – oro, vandens kokybę, atliekų tvarkymą, žiedinės ekonomikos vystymą, triukšmo lygį, biologinės įvairovės skatinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos. Kas taps žaliąją sostine, sprendžia nepriklausomų ekspertų komisija. Iš visų gautų paraiškų atrenkama dešimt pretendentų į Europos Žaliosios sostinės titulą. Iš jų – trys geriausiai pasirodę miestai tampa finalininkais.
Europos mažąja žaliąja sostine tapo Italijos Trevizas ir Ispanijos Viladekansas. Į Europos mažosios sostinės, arba Žaliojo lapo miesto titulą gali pretenduoti miestai, turintys nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. gyventojų.
Europos Žaliosios sostinės rinkimus Europos Komisija organizuoja nuo 2008 m. Pirmasis Europos Žaliosios sostinės titulą praeitame dešimtmetyje laimėjo Stokholmas. Šiais metais Europos Žalioji sostinė – Talinas, o 2024 m. ja bus Valensija. Žaliosios sostinės tampa Žaliųjų sostinių tinklo, kuriam priklauso 36 miestai, dalimi ir toliau bendradarbiauja įgyvendindamos ambicingas miestų tobulinimo idėjas.
