Lietuviai Italijoje: esame tiltas tarp dviejų kultūrų

Rugsėjo 22-24 dienomis vykęs kasmetinis Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas sutraukė nemažą būrį tautiečių iš visos šalies. Viename iš seniausių Europos universitetų – Paduvos- viešėjo Lietuvos kultūra: skambėjo LDK laikų muzika, žymūs istorikai skaitė pranešimus apie Lietuvą ir Italiją jungiančias sąsajas, įspūdingo grožio salėje vyko tautodailininkių darbų paroda.

Diskutuota ir aktualiomis temomis – apie kitais metais vyksiantį referendumą dėl pilietybės išsaugojimo ir svarbius Italijos lietuvių bendruomenės įvykius. Renginio dalyviai prisiminė Vilniaus miesto bei jo sąsajų su Paduva išskirtinumą.

„Paduvoje gyvuoja vienas iš seniausių Europos universitetų, o vienas garsiausių jo studentų – Steponas Batoras – Abiejų Tautų Respublikos valdovas ir Vilniaus universiteto įkūrėjas. Aktyvūs ryšiai tarp Vilniaus ir Paduvos universitetų yra palikę ryškų pėdsaką 700 metų jubiliejų mininčio Vilniaus istorijoje“, – sakė suvažiavimo dalyvius sveikinusi Lietuvos Respublikos ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė.

Italijos lietuvių bendruomenės suvažiavimas vyko jau 7-ąjį kartą, kasmet jį organizuoja vis kitame šalies regione gyvenantys lietuviai. Šių metų renginio organizatoriai – Veneto lietuvių bendruomenė šiemet švenčia 5 metų jubiliejų. Pagrindiniai suvažiavimo renginiai vyko šeštadienį. Apie 100 renginio dalyvių sveikino LR ambasadorė Italijoje Dalia Kreivienė, iš Vokietijos atvykusi Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkė Dalia Henke, LR Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Paduvos miesto savivaldybės ir universiteto atstovai. Lietuvos ir italijos mokslininkia. Italijos lietuvių suvažiavimas buvo įtrauktas į oficialią Vilniaus 700 metų jubiliejaus programą.

Italijoje gyvena apie 5000 lietuvių, susibūrusių į veiklią bendruomenę.  Jie įsteigė visiems žinomą portalą ITLIETUVIAI.IT, nuotolinę lituanistinę Italijos mokyklą.

Lietuvių šaknys Italijoje yra puikiai įsitvirtinusios. Po Antrojo pasaulinio karo Italijoje įsikūrusi lietuvių bendruomenė sugebėjo įtikinti Italijos vyriausybę nepripažinti Lietuvos prijungimo prie Sovietų Sąjungos. LR pasai čia buvo pripažįstami visą okupacijos laikotarpį. Nuo pat pradžių čia Italijos lietuvių bendruomenę įkūrę žmonės sunkiai dirbo tam, kad Italijos lietuvių lūpose nepranyktų lietuviškas žodis, o Lietuvoje – šalies laisvės siekis. Paduvos universiteto profesorė Alessandra Petrina džiaugėsi, kad LDK laikais užmegzti ryšiai tarp Lietuvos ir Italijos gyvi ir dabar.

„Su Vilniaus universitetu turime daug ir turtingų sąsajų. Jų turėjome nuo seno ir turime ligi šiol. Per amžius LDK buvo Paduvos draugė, mums atvežėte studentų ir mokslininkų. XVII, XVII a. Paduva savo ruožtu į Lietuvą išsiuntė verslininkus, prekybininkus, darbininkus. Pastaraisiais metais, Europos universitetų aljanso „Arqus“ pagalba skatinami naujų kartų mainai. Paduvos universiteto studentai pažįsta Vilnių, Lietuvą, Lietuvos studentai atvyksta mokytis čia. Šiais pilkais laikais tai yra puikus vilties ženklas ateičiai,“ – sakė prof. A. Petrina.

Šeštadienio rytą vyko išskirtinė konferencija „Istorijos kryžkelės“, skirta Vilniaus 700 metų jubiliejui paminėti. Konferencijos intarpuose dalyvius užbūrė LDK laikų muzikos garsai. Išilgine fleita ir barokine arfa grojusi senosios muzikos ekspertė Ieva Baublytė vilkėjo pagal Valdovų Rūmų muziejaus archeologinius radinius sukurtus suknelę ir aksesuarus. Visą šeštadienį renginio dalyviai ir kiti Paduvos universiteto lankytojai galėjo grožėtis sertifikuotų tradicinių amatų meistrių Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės ir Adelės Gančierės darbų paroda įspūdingoje Paduvos universiteto Basilikos salėje. Tradicinių amatų – karpinių, medžio raižinių, ornamentų – meistrės mažiesiems suvažiavimo svečiams surengė ir edukacines pamokas. Bendruomenės pirmininkė aptarė ir lituanistinio švietimo naujienas, džiaugdamasi, kad vaikai ir mokytojai iš Italijos šiemet gausiai dalyvavo lituanistinėje stovykloje „Pasaulio Lietuva“ Dzūkijos giriose.

„Džiugi naujiena, kad Romoje po kelerių metų pertraukos atsinaujina kontaktinės lietuvių kalbos pamokos. Spalio 7 dieną bus lituanistinės mokyklos atidarymo šventė ir jau nuo spalio 14 dienos pamokos vyks kas antrą šeštadienį“, – sakė E. Simonkevičiūtė-di Meglio. Virtualios lituanistinės Italijos mokyklos bendraįkūrėja Aurelija Orlova paskelbė naujųjų mokslo metų tvarkaraštį ir skatino registruoti vaikus į atnaujintą įvairialypę programą.

Suvažiavimo dalyviai vieną dieną paskyrė kelionei ir pažinčiai su Venecijos įlankoje esančiomis salomis ir gamta bei verslais.