Liepos 11-12 dienomis Vilniuje vyksta NATO valstybių vadovų metinis susitikimas. Lietuva šiam svarbiam poltiiniam įvykiui ruošėsi labai atsakingai. Visai netoli vykstant Rusijos karui Ukrainoje ai ypatingai daug demesio buvo skiriama būsimo renginio ir jo dalyvių saugumui. Jau birželio 10, pirmadienį, į Lietuvos sostinę pradėjo rinktis valstybių vadovai, žurnalistai, įvyko pirmieji svarbūs dvišaliai susitikimai ir spaudos konferencijos. Dar iki iki oficialios susitikimo pradžios buvo paskelbtos dvi svarbios geros žinios. NATO patvirtino naujus regioninius planus, kuriuose pirmą kartą itin detaliai apibrėžiama, kaip būtų ginama Lietuva ir kitos šalys Rusijos užpuolimo atveju, o Turkija po ilgų derybų atvėrė kelią į NATO Švedijai.
Apie tai bendroje spaudos konferencijoje Parodų ir kongresų centre LITEXPO pranešė NATO gen, sekretorius Jens Stoltenberg ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį Vilniuje paskelbė apie jo šalies ambasadų atidarymą Vilniuje ir Taline. Prezidentas Gitanas Nausėda tą pačią dieną priėmė skiriamuosius raštus iš pirmosios Kanados ambasadorės Lietuvoje Jeanette Sautner. Iki šiol nuo 1992 metų Lietuvoje veikė Kanados ambasados biuras Vilniuje, o ambasadorius Lietuvai rezidavo Rygoje.
Tarp daugelio kitų valstybių vadovų buvo labai laukiamas JAV prezidentas J.Bidenas, kuris prieš atskrisdamas į Vilnių, buvo sustojęs Londone, D.Britanijoje. Joe Bidenas Vilniuje jau yra buvęs – būdamas viceprezidentu, JAV prezidento pareigas einant Barackui Obamai, lankėsi Lietuvos sostinėje 2014 m. kovo 18 d., kelios dienos po Kryme įvykusio „referendumo“. Į Vilnių tuomet J.Bidenas atskrido iš Varšuvos, kur pasmerkė Rusijos vykdytą Krymo aneksiją ir perspėjo dėl papildomų sankcijų. Trečiadienį, liepos 12 d., pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, tik antrą kartą Lietuvos istorijoje, į šalies gyventojus kreipsis Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas. J.Bideno kalbą vilniečiai ir miesto svečiai galės išgirsti gyvai Vilniaus universiteto Didžiajame kieme.
Taip pat oficialiai pranešta, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija turi atsakyti už karo nusikaltimus, buvusiame Lukiškių kalėjime Vilniuje pirmadienį atidarydami parodą „Rusijos karo nusikaltimai“ sakė aukšto rango Lietuvos ir Ukrainos politikai. Buvusiame Lukiškių kalėjime paroda „Rusijos karo nusikaltimai“ pirmadienį parengta, prezidento kanceliarijai bendradarbiaujant su Viktoro Pinčuko fondu ir Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Rengiantis šiam politiniam įvykiui, Vilnius ne tik pagražėjo, bet tapo daug saugesne erdve. Daugiau nei 3 tūkst. Lietuvos ir daugiau nei tūkstantis sąjungininkų karių atlieka užduotis 24/7 – užtikrina oro erdvės gynybą, kritinių objektų, svarbių maršrutų, asmenų apsaugą, apgyvendinimo vietų ir transporto priemonių patikras, sprogmenų paiešką objektuose, vykdo informacinės aplinkos vertinimą. Papildomai budi daugiau nei 12 tūkst. karių, kurie, esant poreikiui, yra pasiruošę reaguoti nedelsiant. Ypač stipri apsauga Vilnius oro uoste, kur budi iš Vokietijos atgabenta Patriot oro apsaugos sistema.
Nuo bandymų sutrukdyti NATO susitikimo darbui apsisaugoti nelengva nacionalinio kibernetinio saugumo centras pranešė apie tikslines informacines atakas, dėl kurių neveikia m.Ticket sistema, GoVilnius.lt puslapis,dar anksčiau užkirstas kelias dviems kibernetiniams įvykiams, susijusiems su muzikos transliacija ir bandymais skleisti melagingą informaciją.
Liepos 11- 12 dienomis vyks pagrindinė NATO aukščiausiojo lygio susitikimo numatyta programa.
Parengta pagal Lietuvos spaudą
