Spalio 9 dieną Vašingtone, Marijos Nekaltojo Prasidėjimo valstybinėje katedroje bazilikoje iškilmingai atšvęstas Šiluvos Marijos koplyčios 50-mečio jubiliejus.
Prel. Edmundo Putrimo pasiūlymu šiam įvykiui paminėti prieš dvejus metus buvo suburtas ruošos komitetas, kurio vadovu buvo pakviestas Viktoras Nakas. Šiame komitete dirbo Vašingtono lietuvių bendruomenės aktyviausi nariai, Lietuvos ambasados Vašingtone atstovai: Angelė Bailey, a.a Kęstutis Čižiūnas, Paulius Klimas, Izabelė Laučkaitė Howes, dr. Juozas Laukaitis, dr. Jūratė Mačiūnaitė Landwehr, mons. Rolandas Makrickas, Viktoras Nakas, Sigita Naujokaitis, Leonard Linas Orentas, prel. Edmundas Putrimas, Evaldas Stankevičius, Danelė Vidutis, ir Lyra Puišytė-Bostroem. Komiteto darbas buvo nukreiptas trimis pagrindinėmis kryptimis.
Plačiau pasidalinti mintimis apie kiekvieną iš jų muz. Nijolė Benotienė paprašė šio komiteto pirmininko Viktoro Nako. Atsakymai atskleidžia kiek darbo, laiko, rūpesčių ir dėmesio buvo įdėta į kiekvieną sritį, ruošiant šią šventę, kad ji liktų ne tik vietos lietuvių renginiu, bet žinia apie Šiluvos Marijos šventę skambėtų kuo plačiau ir toliau.
N.B. Pirmoji Jūsų komiteto užduotis – kuo iškilmingiau paminėti jubiliejų – vieno iš pačių svarbiausių lietuvių kultūrinių paminklų JAV – Šiluvos Marijos koplyčios įsteigimą 1966 metais didžiausioje katalikų šventovėje Šiaurės Amerikoje, t.y. valstybinėje Nekaltojo Prasidėjimo bazilikoje. Kaip vertinate savo padarytą darbą?
V. Nakas. – Manau, kad tikrai iškilmingai atšventėme jubiliejų. Pradėsiu nuo Mišių aplinkos. Marijos Nekalto Prasidėjimo valstybinė bazilika Vašingtone pasižymi savo nepaprastu grožiu tiek iš išorės, tiek viduje. Ji daro įspūdį vien savo dydžiu – didžiausia katalikų šventovė Šiaurės Amerikoje, turinti vietos 2,500 maldininkų. Jubiliejinių Mišių metu man teko sėdėti netoli altoriaus, su Mišių skaitovais. Iš ten galėjau matyt visą didžiosios šventovės navą. Nudžiugau pamatęs, kad kiekviename suole sėdi maldininkai. Daugiau kaip prieš metus, po to, kai jau žinojom, kad Mišiose dalyvaus jungtinis choras, buvom užsibrėžę pasiekti, kad bent 500 žmonių susirinktų į Mišias. Kitaip bus nemalonu prieš chorus – susirinks daugiau kaip 150 choristų, tad turi būti gerokai didesnis skaičius klausytojų. Svarstėm, jeigu susirinks 1,000 – tuomet tikrai bus pasisekęs jubiliejus. Tiek ir programų (t.y. 1,000) užsakėm Mišioms. O išėjo dar geriau. Bazilikos atstovo skaičiavimu, navoje sėdėjo maždaug 1,800 maldininkų. O suskaičiavus visus choristus ir Mišių aukotojus, kitus jose dalyvavusius dvasiškius bei Mišių patarnautojus, buvo 2,000 žmonių.
Prie iškilmingumo daug prisidėjo pačios Bažnyčios hierarchijos dėmesys šiam jubiliejui. Štai arkivyskupas Joseph Kurtz, JAV katalikų Vyskupų konferencijos pirmininkas, buvo pagrindinis Mišių aukotojas. Šalia jo iš vienos pusės stovėjo prancūzas, popiežiaus nuncijus (vyriausias diplomatas) JAV Christophe Pierre. Iš kitos pusės stovėjo Kauno metropolitas arkvyskupas Lionginas Virbalas, SJ, atstovaujantis ne tik Lietuvai, ne tik Kaunui, bet ir pačiai Šiluvai (tas miestelis priklauso Kauno arkidiecezijai). Tų trijų asmenybių dalyvavimas turėjo svarbią simbolinę reikšmę, įrodančią ne tik Bažnyčios universalumą, bet ir ta proga atiduodančią pagarbą Šiluvos Marijai ir Vašingtone jos vardu koplyčiai. Reikšmingas ir paties popiežiaus Pranciškaus Palaiminimas, kurį perskaitė monsinjoras Rolandas Makrickas.
Šventė buvo visuotinė. Dar neprasidėjus Padėkos Mišioms, prieš liturginę eiseną buvo kita, per kurią buvo įnešta mėlyna liturginė vėliava, Kauno arkidiecezijos dovana. Vienoje vėliavos pusėje pavaizduota Šiluvos Madona su kūdikiu Kristumi ir įrašu „Per amžius tegul bus garbinamas Dievo Sūnus“, kitoje – angliškai parašyta „Archdiocese of Kaunas, Lithuania, to the Basilica of the National Shrine of the Immaculate Conception for the Chapel of Our Lady of Šiluva, Washington, D.C., 1966-2016.“ Vėliavą įnešė du vyriausieji Šiaurės Amerikos ateitininkų ir skautų vadai – tai dr. Tomas Girnius, Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos pirmininkas, ir Rūta Baltaduonytė-Lemon, Lietuvių skautų sąjungos tarybos pirmininkė. Juos lydėjo keturių asmenų garbės sargyba iš Lietuvos Vyčių organizacijos. Per 50 metų Vyčiai buvo itin uolūs koplyčios rėmėjai. Jubiliejinių Mišių proga daugiau kaip 60 Vyčių buvo pasipuošę juostomis, kuriose buvo išausta “2016 Lietuvos Vyčiai. Šiluvos koplyčiai – 50”. Vyčių garbės sargybą sekė keliasdešimt vaikų iš mūsų Vašingtone apylinkėje veikiančių dviejų lituanistinių mokyklų. Besiruošiant jubiliejui, viena mūsų komiteto narė prisiminė kaip ji prieš 50 metų dalyvavo vaikų eisenoje koplyčios pašventinimo iškilmėse ir kaip prieš 25 metus jos vaikai taip pat ėjo sidabrinio jubiliejaus proga. Ji labai ragino, kad pasistengtumėme tą tradiciją tęsti, ne tik dėl simbolinės reikšmės, bet ir dėl to, kad tas jubiliejus liktų naujos kartos atmintyje. Taip ir pavyko.
Bene didžiausią įtaką Mišių iškilmingumui darė jungtinis choras, kuris pasakiškai gražiai giedojo. Manau, kad visiems bazilikoje buvo akivaizdu, su kokiu kruopštumu ir meile tai dienai ruošėsi “Dainavos”, “Exultate”, “Laisvės” ir “Volungės” choristai. Nuostabu, kad vos pora valandų galėję kartu parepetuoti, visi keturi kaip vienas taip gražiai “susigiedojo”. Prieš jubiliejines Mišias, bazilikos atstovai man komentavo, kad 170 narių choras yra labai didelis ir jiems neįprastas. Iš tikrųjų tai buvo labai ambicingas užmojis. Bet užtat Mišios tapo tokios iškilmingos. Didelė pagarba chorų vadovams Ilonai Babinskienei, Dariui Polikaičiui ir Daliai Viskontienei, o ypač jungtinio choro vadovei Ritai Čyvaitei-Kliorienei.
N.B. Antrasis jūsų tikslas – to jubiliejaus proga supažindinti plačiąją Amerikos visuomenę su Šiluvos Marijos istorija ir per ją – su Lietuvos religine ir tautine istorija.
V. Nakas. – Pasak bazilikos informacijos, ją kasmet aplanko maždaug milijonas žmonių. Komitetas užsibrėžė siekti, kad bazilika sutiktų surengti parodą apie koplyčios steigimą ir apie Šiluvos Marijos šventovę Lietuvoje. Ypač stengėsi du komiteto nariai – dr. Jūratė Maciūnas Landwehr ir mons. Rolandas Makrickas. Jie glaudžiai dirbo su bazilikos archyvare ir kuratore dr. Geraldine Rohling, rinkdami religinius ir tautinio paveldo eksponatus, kuriuos paskolino Lietuvos ambasada, Baltimorės lietuvių muziejus ir vietiniai lietuviai. Parodoje išstatyti rūpintojėliai ir koplytstulpiai, geležiniai kryžiai ir tautiniai rūbai. Paroda turėjo užsibaigti spalio 17 d., bet bazilikos atstovai nusprendė ją pratęsti iki lapkričio 27 d. Taigi paroda garsina Šiluvą beveik ištisus penkis mėnesius.
N.B. Šiluvos jubiliejus gera proga supažindinti ir Lietuvos visuomenę su JAV lietuvių religinio gyvenimo raida. Ar pavyko tai padaryti?
V.Nakas. – Parodos atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos vyriausybės atstovai, jas filmavo LRT (Lietuvos radijas ir televizija), laidos “Tapatybė LT” žurnalistai. Kita proga buvo rugsėjo 11 d. Lietuvoje Šiluvos atlaidų Mišiose. Jos buvo perduodamos per Lietuvos valstybinę televiziją , arkivyskupas L.Virbalas maldininkų ir TV žiūrovų akivaizdoje mūsų komiteto nariui prel. Edmundui Putrimui įteikė tą pačią mėlyną liturginę vėliavą, kuri buvo įnešta į baziliką spalio 9 d.
Spalio 9 d. jubiliejines Mišias iš Vašingtono tiesiogiai perdavė į Lietuvą per Marijos radiją. Bernardinai. lt atspausdino arkivyskupo L.Virbalo kalbą, pasakytą bazilikoje. Kiek žinau, yra ruošiama televizijos laida. Ir dar tikimės sukurti dokumentinį filmą apie jubiliejų. Jau kai kas tam filmui yra padaryta. Pasamdėme specialistus, kad Mišias nufilmuotų ir jas galima pamatyti per YouTube. Dar pridursiu, kad Bažnytinio paveldo muziejuje Vilniuje lapkričio 10 d. vyks programa apie Šiluvos koplyčios jubiliejų. Joje žada dalyvauti Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas ir mūsų komiteto narys mons. Rolandas Makrickas. Taip pat kalbės koplyčios menininkų V. Jonyno, A. Elskaus ir V. Kašubos meno tyrinėtoja prof. Rasa Žukienė. Manau, kad jau dabar esame pasiekę trečią užsibrėžtą tikslą, nors dar ne viskas iki galo padaryta.
Ačiū už Jūsų mintis, o mes tikėkimės sulaukti ir 75-to Šiluvos koplyčios jubiliejaus Vašingtone.
Su V. Naku (Vašingtonas)
el.paštu susirašinėjo muz. Nijolė Benotienė
Nuot. Dainos Čyvienės
