Septintąjį ir aštuntąjį dešimtmetį galima pavadinti lietuvių bendruomenės ir laikraščio „Tėviškės žiburiai” klestėjimo laikotarpiu. Lietuvių diaspora Kanadoje klestėjo, daugiau galimybių suteikė naujoji vyriausybės daugiakultūriškumo politika. Įvairios tautinės organizacijos ir spauda pradėjo gauti finansinę paramą savo veiklai.
Bendruomenei stiprėjant, jos vadovai rado naujų būdų siekti Lietuvos laisvės bylos. Redaktorius pats rašė laiškus vyriausybės pareigūnams, ragindamas paaiškinti Kanados poziciją dėl sovietų okupacijos Lietuvoje. Redaktoriaus pareiškimai, o vėliau ir narystė Tautinės spaudos asociacijoje leidiniui „Tėvynės žiburiai” leido atstovauti Bendruomenės nuomonei spaudoje ir tikrovėje.
Laikraštis nušvietė politinę veiklą, kuri tame dešimtmetyje pradėjo įgauti vis didesnį pagreitį. Plyšį “geležinėje” uždangoje padarė „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika” – ilgiausiai ėjęs ir žinomiausias pogrindinis periodinis leidinys Sovietų Sąjungoje, komunistų persekiojimo laikotarpiu drąsių katalikų slapta išgabentas iš Lietuvos į laisvąjį pasaulį. Tai buvo 1972-1974 m. vykdytų sovietinių represijų prieš Katalikų bažnyčią ir tikinčiuosius metraštis, pateikęs faktų diasporai ir paskatinęs Bendruomenę aktyviau kreiptis į valdžios institucijas bei informuoti jas apie gyvenimo komunistų valdymo sąlygomis tikrovę. Žinios apie Lietuvos disidentus ir toliau sklido į Vakarus, skatindamos laiškų rašymo kampanijas ir demonstracijas visoje šalyje, siekiant atkreipti dėmesį į sovietų okupaciją Lietuvoje.
Bendruomenę sukrėtė 1972 m. gegužės 14 d. įvykęs devyniolikmečio Romo Kalantos susideginimas. Šio vaikino mirtis išprovokavo didžiausias pokario riaušes Lietuvoje ir įkvėpė 13 kitų tų metų susideginimų. 1974 m. lapkritį į JAV pabėgęs jūreivis Simas Kudirka taip pat atkreipė žiniasklaidos dėmesį į Lietuvą; jo bylai išgarsėjus, daugelyje diasporos telkinių vyko lietuvių demonstracijos.
Red.P.Gaida buvo subūręs platų rašytojų tinklą, kad užtikrintų kuo platesnį Lietuvos kultūros nušvietimą. Australijos lietuvių laikraščiai teikė informaciją apie dvi pagrindines ten gyvenančias lietuvių bendruomenes. Tasmanijos lietuvių profesorius A. Taškūnas siuntė pranešimus iš Tasmanijos universiteto, kuriame buvo įsteigęs Baltistikos sekciją. Pietų Amerikos bendruomenės, nors ir mažėjo, vis dar buvo aktyvios, ypač Argentinoje, Urugvajuje ir Brazilijoje, kur veikė lietuvių tautinių šokių grupės, vyko kalbos pamokos ir visuomeniniai renginiai. Savaitraščio puslapius ir toliau pildė atsidavusių korespondentų ir patyrusių rašytojų iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV ir Kanados straipsniai. Nė vienam iš šių autorių nebuvo mokamas atlyginimas, išskyrus nedidelius honorarus, kuriuos redaktorius per Kalėdas iš savo kišenės siųsdavo nuolatiniams autoriams, kad padengtų pašto ir popieriaus išlaidas.
Prenumerata buvo rekordiškai didelė: laikraštį skaitė daugiau nei 5 000 prenumeratorių. “Tėviškės žiburių” kasmetinė lėšų rinkimo akcija – vakarienė-šokiai ir koncertas – buvo didelio atgarsio sulaukęs renginys. Atsidėkodami už paramą, rašytojai ir bendruomenės pareigūnai gavo nemokamus kvietimus, o visiems prenumeratoriams buvo išsiuntinėti loterijos bilietai, kurių didelius prizus dovanojo vietos menininkai ir įmonės. Vakaro programoje taip pat buvo populiari loterija, kurios laimikiai buvo smulkmenos, ir vaišių stalas su pyragais, kuriais garsėjo jų kepėjos lietuvaitės. Pirmą kartą Prisikėlimo parapijos salėje College gatvėje, vėliau naujame parapijos ir bendruomenės centre „Anapilis” Mississaugoje, rengtas pokylis buvo metų įvykis, į kurį susirinkdavo šimtai vietinių gyventojų ir toliau esančių lietuvių bendruomenių tautiečių.
Anapilio sodybos ir greta esančios Lietuvos kankinių bažnyčios statyba 1976 m. buvo klebono Petro Ažubalio svajonė ir vizija. Jis prieš daugelį metų Mississaugoje įsigijo žemės sklypą ir įkūrė lietuvių Šv. Jono kapines – vieninteles Kanadoje. P.Ažubalis taip pat perkėlė “Teviškės žiburių” redakciją ir spaustuvę iš Jono Krikštytojo bažnyčios patalpų Dundas gatvėje netoli Ossington į dabartinę vietą Stavebank Rd. gatvėje netoli Queensway, užtikrindamas laikraščiui erdvią naują redakciją ir spaustuvę.
