Iki 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinių žaidynių lieka kiek daugiau nei metai.
Žaidynėse dalyvausiančių šalių misijų vadovai Prancūzijos sostinėje liepos mėnesiui įpusėjus rinkosi į paskutinį pasitarimą, kurio metu ne tik ieškojo atsakymų į svarbius klausimus, bet ir pamatė, kaip gali vykti išskirtinė žaidynių atidarymo iškilmė. Iš viso į misijos vadovų pasitarimą atvyko 196 nacionalinių olimpinių komitetų atstovai, tarp kurių ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) olimpinio sporto direkcijos vadovai Einius Petkus ir Agnė Vanagienė. Būtent jie kitais metais Paryžiuje vadovaus Lietuvos olimpinei misijai, rūpinsis sportininkų dalyvavimo organizavimu bei sąlygomis žaidynių metu. Šis seminaras buvo paskutinis prieš olimpines žaidynes ir vienas iš reikšmingiausių pasiruošimo procese. Jame buvo pateikti paskutiniai pasiūlymai organizatoriams, aptartos funkcinės sritys, supažindinti su paskutiniais pakeitimais.
Olimpinis sportininkų kaimelis bus įrengtas maždaug 7 km į šiaurę nuo Paryžiaus centro. Kaimelį sudarys trys zonos: kaimelio aikštė, tarptautinė zona ir gyvenamoji zona. Seminaro metu lietuviai sužinojo, kuris namas bus skirtas mūsų šalies sportininkams. „Šiuo metu mums pagrindinis kylantis klausimas – aptarnaujančio personalo skaičius ir jo apgyvendinimas. Galinčiųjų gyventi olimpiniame kaimelyje kvota yra stipriai sumažinta, tai sudarys nemažai problemų sporto federacijoms, kurios norėtų, kad treneriai gyventų šalia sportininkų. Todėl lapkritį planuojame vėl vykti į Paryžių apžiūrėti apgyvendinimo vietas, mums skirtus oficialius viešbučius“, – pasakojo A. Vanagienė. Nacionalinių olimpinių komitetų atstovams Paryžiuje taip pat teko dalyvauti liepos 14 d. vykusiame Bastilijos paėmimo dienos minėjime, kas, anot A. Vanagienės, padėjo šiek tiek aiškiau pamatyti sistemą, veiksiančią olimpinių žaidynių atidarymo iškilmių metu. Pirmą kartą olimpinių žaidynių atidarymo iškilmė vyks ne stadione, o miesto centre, šiuo atveju – Senos upėje. Valstybių sportininkų paradas vyks laivais, o finalinė šventės dalis persikels prie Eifelio bokšto. Paryžiaus olimpinės žaidynės vyks kitų metų liepos 26 – rugpjūčio 11 dienomis.
Lietuvos ir kitų valstybių sportininkai atkakliai treniruojasi arba vykstančiose priešolimpinėse žaidynėse gina savo teisę varžytis su pasaulio geriausiais sportininkais Paryžiaus olimpinėse žaidynėse.
Tačiau vienoje Europos dalyje sportininkai gyvena kitokiais rūpesčiais nei olimpinės viltys. Rusijos sukeltas brutalus karas Ukrainoje šios valstybės žmonėms, tarp jų ir sportininkams, aktoriams, kino kūrėjams ir kitiems, pakeitė jų gyvenimą ir karjeras. Daugelis taikių profesijų ukrainiečių savo karjerą pakeitė, paimdami ginklą į rankas ir kartus su Ukrainos Karinių pajėgų kariais stojo ginti savo Tėvynės. Ne vienas iš jų sumokėjo didžiausią – savo gyvybės – kainą. Ukrainos sporto komiteto iniciatyva sukurta svetainė „Sporto angelai“, kurioje pristatomi fronte žuvę Ukrainos atletai. Birželio pradžioje šios iniciatyvos duomenimis jau 300 Ukrainos sportininkų paaukojo savo gyvybes, gindami šalį nuo Rusijos karinės invazijos. Šis skaičius didėja…
Tuo tarpu Rusijos – valstybės agresorės – sportininkai bando visais būdais patekti į svarbiausius pasaulio sporto renginius, olimpines vasaros žaidynes Paryžiuje ar kitas. Daugelio pasaulio valstybių sportininkai, pasipiktinę neteisėto, itin brutalaus Rusijos karo veiksmais Ukrainoje, reikalauja neleisti pasauliniuose sporto renginiuose dalyvauti Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos sportininkams. Rusija atkakliai gina savo sportininkų ketinimus dalyvauti pasaulio sporto žaidynėse, bet tik savo sąlygomis. Rusijos sporto atstovai tvirtina, kad šalis nėra pasirengusi siųsti savo sportininkų į tarptautines varžybas, jei organizatoriai „kelia šaliai nepriimtinas sąlygas“. Kalba eina apie privalomų deklaracijų pasirašymą dėl sportininkų kritiško požiūrio į Rusijos vykdomą valstybės politiką.
Rusai „turi tam tikrų šansų varžytis Paryžiuje su sąlyga, jog tą darys be Rusijos vėliavos ir himno“. Rusijos ir Baltarusijos sportininkams leista dalyvauti Azijos žaidynėse iki 500 Rusijos ir Baltarusijos sportininkų galės kaip neutralūs atletai varžytis vėliau šiais metais įvyksiančiose Azijos žaidynėse Kinijoje. O kaip Europoje? Rusija palaiko dialogą su Tarptautiniu olimpiniu komitetu (IOC), taip pat su tarptautinėmis sporto federacijomis. Kai kurios jų linkusios atverti duris rusams, kurie nuo tarptautinio sporto buvo izoliuoti po Rusijos pradėto žiauraus karo Ukrainoje 2022-ųjų vasario 24 d. Kol kas sunku įsivaizduoti kaip bet kurioje pasaulinio sporto arenoje susitiktų Rusijos ir Ukrainos sportininkai, ar Ukrainą besąlygiškai palaikančių valstybių atstovai, po susitikimo kaip įprasta spaustų vieni kitiems rankas, kai virš jų galvų tvyro karo Ukrainoje šešėlis, skaudžios ukrainiečių netektys…
