Kanados lietuvių jaunimo sąjungos ir Lietuvos ambasadoriaus Dariaus Skusevičiaus pažintis parsidėjo anksčiau nei šis gegužės 25 d. vykęs nuotolinis susitikimas ZOOM ekrane. Daugiau kaip prieš metus atvykusį į Kanadą diplomatą buvo galima sutikti daugelyje lietuvių bendruomenės renginių, o įsigaliojus pandemijos draudimams, pamatyti nuotoliniuose pokalbiuose ir šventėse. Bet šis pokalbis Kanados lietuvių jaunimo grupei buvo gera proga tiesiogiai pabendrauti su Lietuvos valstybės patikėtiniu Kanadoje, daugiau sužinoti apie jį patį, jo pomėgius, visuomeninio darbo patirtį, laisvalaikį. Nuo šių klausimų ir prasidėjo pašnekesys ekrane. Ambasadorius prisipažino esąs maratono ir triatlono entuziastas, įvardijo mėgstamiausius patiekalus (iš lietuviškų – šaltibarščiai ir kugelis, iš europietiškų – plovas). Kanadietiškas? Vienintelis kol kas paragautas – poutine. Pokalbio dalyvius domino, kokią muziką mėgsta. Atsakymas – Kernagio dainos ir ypač visa chorinė muzika, dainų švenčių repertuarai, nes ir pats yra dainavęs chore.
Didžioji pokalbio ir klausimų – atsakymų dalis buvo apie jaunimui rūpimas temas: galimybę įgyti Lietuvos pilietybę, kokiomis sąlygomis galima dirbti ar studijuoti Lietuvoje, kaip įvertinti lietuvių kalbos mokėjimo lygį, kokios socialinio bendravimo ir pagalbos galimybės. Į klausimą, ar verta siekti Lietuvos pilietybės, ambasadorius pabrėžė, kad tai turi būti asmeninis sprendimas ir labai apgalvotas veiksmas, sau pačiam atsakant į klausimą, kodėl aš noriu pilietybės, koks mano ryšys su Lietuva, jos istorija, kultūra, kalba. Lietuvos pilietybė yra savo kilmės šaknų pripažinimas ir kartu tapatybės ženklas. Tai svarbus žingsnis ir asmeniui, ir Lietuvai, kuriai svarbus kiekvienas su ja susijęs žmogus. Pilietybės įgijimo kelias nėra sudėtingas, yra daug naudingų nuorodų, nuo ko pradėti. Tuo labiau kad ir naujasis Lietuvos pilietybės įstatymo papildymas yra palankus jaunimui. Nuo sausio 1-osios atstatoma pilietybė tiems, kuriuos tėvai iš Lietuvos išsivežė dar nesulaukusius 18.m. Ir kurie vėliau tapo Kanados piliečiais. Taip buvo atstatyta pilietybė Ignui Brazdeikiui. Daugiau apie pilietybės įgijimo kelią verta pasidomėti https://ca.mfa.lt/ca/en/travel-and-residence/general-information/lithuanian-citizenship ; migracijos informacijos centro „Renkuosi Lietuvą“ (renkuosilietuva.lt) tinklalapiuose.
Ten anglų ir lietuvių kalbomis nurodyta, kokie dokumentai reikalingi, kur jų ieškoti, Lietuvos archyvų nuorodos ir kt. Tačiau kiekvienas atvejis dažnai būna labai skirtingas, tad ambasadorius kviečia norinčius įgyti Lietuvos pilietybę pirmiausia susisiekti su ambasados konsuliniais dabruotojais, telefonu ar el laišku, ir pasitarti dėl tolimesnio kelio, reikiamų dokumentų ir kt. Tai padės sutaupyti laiko ir energijos, nereikalingų paieškų
Pokalbio dalyviai domėjosi ir darbo, studijų Lietuvoje sąlygomis ir galimybėmis. Ambasadorius, padedant ambasados sekretorei Ingai Miškinytei, papasakojo apie Lietuvoje esančias programas ir projektus, skirtus užsienio lietuviams tai „Globali Lietuva“, „Kurk Lietuvai „ir kt. Lietuva mielai priima norinčius dirbti ar studijuoti užsienio lietuvius. Kanada ir Lietuva pagal tarpusavio susitarimą kasmet pasikeičia 200 jaunnuolių (iki 35 m.amžiaus), norinčių dirbti ar studijuoti, ar tiesiog geriau pažinti valstybę. Kanados lietuviams keliauti į Lietuvą vizos nereikia, visi kiti formalumai sutvarkomi vietoje atitinkamose tarnybose. Naudingų patarimų lietuvių ir anglų kalbomis yra MIC programoje renkuosilietuva.lt. Čia galima rasti lietuvių kalbos kursų bei jaunimo organizacijų, įvairių fondų sąrašą. Jaunuolių, važiuojančių į Lietuvą, tikslai ir interesai skiriasi, todėl nėra vieno centro, kuris rūpintųsi atvykstančiųjų integracija. Bet jaunimo organizacijos veikia visose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir nesunku užmegzti ryšius.
KLJS atstovė Skaidra Puodžiūnaitė papasakojo, kaip jaunimas rengiasi netrukus prasidėsiančiam Pasaulio lietuvių jaunimo XVI suvažiavimui, pasidžiaugė, kad registravosi gana gausus būrys delegatų. Ambasadorius buvo paprašytas patarti, kaip skatinti, įtraukti daugiau jaunimo į visuomeninę lietuvišką veiklą. Atsakydamas D.Skusevičius prisiminė savo studentiškos veiklos patirtį ir pabrėžė – svarbu ieškoti kūrybingų sprendimų, tiesiog megzti asmeninius ir nedidelėse grupelėse-ryšius, sudominant veiklos galimybėmis, kurios vėliau bus labai svarbios profesinės karjeros kelyje, padovanos daug pažinčių ir draugysčių. Pasaulinis jaunimo kongresas: Ateitį kuria tradicijos yra puiki proga veiklos atsinaujinimui. Tikriausiai jaunimo kongrese bus kalbama apie pasaulio lietuvių jaunimo veiklos kryptis. Po kongreso reikia kuo plačiau skleisti žinią apie kongreso nutarimus, telkti tuos, kurie domisi lietuvių bendruomenės ateitimi ir ieškoti naujų įdomesnių šiuolaikinių formų bendravimui ir veiklai. Ambasadorius pakvietė Kanados lietuvių jaunimą, kuriuos domintų visuomeninė veikla, susiburti į nuolatinį seminarą prie ambasados. Tokiame seminare bent kartą per mėnesį būtų aptariamos šiuolaikinės lyderystės metodai ir būdai, mokomasi problemų sprendimo, aptariama geroji patirtis.
Stopkadrai iš KLJS atstovų ir LR ambasadoriaus Kanadoje D.Skusevičiaus nuotolinio pokalbio: