2023 yra paskelbti Lietuvos sostinės Vilniaus ir Gedimino laiškų, Klaipėdos krašto bei Šventojo Juozapato metais. Šį nutarimą papildo Seimo rezoliucija, kuria 2023-aisiais siūloma pažymėti daugiau atmintinų metų, tarp kurių – Aukštaitijos, Dzūkijos (Dainavos), Klaipėdos krašto ir Žirgo metai. Paskelbus šiuos atmintinus metus, užbaigiamas Lietuvos etnografiniams regionams skiriamų atmintinų metų ciklas (2019-aisiais pažymėjome Žemaitijos, o 2022-aisiais – Sūduvos metus).
1323 metais Lietuvos valdovas Gediminas ir Didžiojo kunigaikščio taryba spalio 3 d. sudarytoje taikos ir prekybos sutartyje su Livonijos ordinu (Livonijos vyskupais, Rygos miestu, Danijos karaliaus vietininku Šiaurės Estijoje bei jo vasalų pasiuntiniais) užrašė: Eusteythen – Aukštaitija. Šiame įspūdingame, antspaudais paženklintame XIV a. dokumente pirmą kartą paminėtas mūsų istorinis regionas – Aukštaitija.
Kuo įžymus šis Lietuvos regionas – išvardinti nelengva. Tai ir senosios sutartinės, 1863 metų sukilimo istorija, Lietuvos knygnešių pėdsakai, Lietuvos partizanų kovos istorijos puslapiai ir daug kitų paveldo, kultūros ir istorijos paminklų.
Aukštaitija ypač patraukli savo gamta: daug miškų. ežerų, vaizdingų kalvų kalvelių. Šios vasaros keliones metu, važiuojant link Biržų, atradau dar vieną Aukštaitijos gamtos stebuklą – Kirkilų karstinius ežerelius, nustebinusius savo įmantriais krantų įšvingiavimais ir vešlia žaluma.
Karstiniai ežerėliai yra jauniausi Europoje vandens telkiniai, prieš daugelį šimtmečių susiformavę žemės paviršiaus įgriuvose. Tai nuo 30 iki 100 m3 ploto vandens telkiniai. Vidutinis jų gylis – nuo 0,8 iki 4,5 m. Viena smegduobė gali pakartotinai įgriūti net kelis kartus, o įgriuvus gretimų smegduobių pertvaroms, susidaro sudėtingo kontūro karstiniai ežerai.
Kirkilų kaimo šiaurvakariniame pakraštyje telkšo labiausiai išsiskiriantis visame karstiniame ežeryne Kirkilų (Ilgasis arba Upėgalis) ežeras, susidaręs iš vandens prisipildžiusių ir apsijungusių ne mažiau kaip 30 skirtingo amžiaus ir dydžio smegduobių. Tai maždaug nuo 3,9 iki 6,0 ha ploto ežeringas labirintas, turintis labai vingiuotą, su kyšuliais daugiau kaip 2,5 km ilgio kranto liniją.
Karstiniuose ežerėliuose vyksta įvairūs biologiniai procesai. Tik šiuose ežerėliuose randamos plika akimi matomos įvairių sieros bakterijų kolonijos. Juose taip pat auga įvairūs vandens augalai: maurabragiai (Chara), nertys (Ceratophyllum demersum), plūdenos (Lemna), meldai (Schoenoplectus). Senesnių karstinių ežerėlių pakrantės apaugusios medžiais.
2015 m. pastatytas Biržų regioninio parko apžvalgos bokštas, nuo kurio matosi Kirkilų karstinių ežerėlių unikalus kraštovaizdis. Apžvalgos bokšto aukštis yra beveik 32 metrai, apžvalgos aikštelė yra 30 metrų aukštyje. Nuo šios aikštelės matyti ne vien karstiniai ežerėliai, bet ir Kirkilų kaimas, šalia esančios vietovės. Tai nepakartojamas Aukštaitijos krašto reginys.
Audronės Yan (Vilnius) ntrs.
