Ilgi ruošos ir planavimo mėnesiai, dvi spalvingo renginio dienos – viskas jau praeityje. Liepos 11-12 dienomis Vilniuje vykęs NATO aukščiausiojo lygio vadovų metinis susitikimas – tai svarbiausias politinis renginys Lietuvoje pastarajame dešimtmetyje. Istoriniame susitikime dalyvavo per 40 užsienio valstybių vadovų ir atstovų – diplomatų, gynybos ministrų ir jų padėjėjų, NATO karinė vadovybė. Svečių teisėmis dalyvavo Australijos, Japonijos, Pietų Korėjos, N.Zelandijos ir kitų Europos valstybių vadovai. Lietuva,atrodo, su kaupu patenkino šio NATO susitikimo dalyvių lūkesčius, užtikrindama saugią darbo aplinką, įdomų laisvalaikį, galimybes susipažinti su Lietuvos sostine.
Svarbiausi įvykiai: NATO tvirtai pažadėjo, kad Ukrainos ateitis yra Aljanse ir sutrumpino procedūrą link narystės. Prancūzija Vilniuje pažadėjo Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, vienuolika šalių pradės rengti F-16 pilotus, apie naujus gynybinės paramos paketus pranešė ir kitų valstybių vadovai. Vilniuje pirmą kartą posėdžiavo suburta NATO – Ukrainos taryba, padėsianti Ukrainai įgyvendinti reikalavimus ir pertvarką, prisiderinant prie vieningos aljanso sistemos. Kad išsipildytų šis didelis Ukrainos lūkestis dėl pilnateisės narystės NATO, Ukrainai teks atlikti daug svarbių reformų visose valstybės gyvenimo srityse, tai nelengvi namų darbai kariaujančiai šaliai.
JAV prezidentas Joe Bidenas, baigiantis Vilniaus viršūnių susitikimui, paskelbė, kad demokratinis pasaulis padės sukurti Ukrainai stiprią ir pajėgią gynybą sausumoje, ore ir jūroje.
Didinti išlaidas gynybai
Valstybės sąjungininkės šiame susitikime priėmė sprendimą nustatyti 2 proc. BVP ribą išlaidoms gynybai. Buvo tikimasi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje Aljanso narės sutars dėl didesnių asignavimų gynybos sričiai. Šiuo metu valstybės vadovaujasi 2014 m. Velso susitarimu, kuriame numatoma, jog NATO šalys iki 2024 m. sieks skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) krašto apsaugos išlaidoms. Šį tikslą jau šiais metais turėtų pasiekti arba viršyti tik 11 iš 31 Aljanso narių – JAV, Jungtinė Karalystė, Suomija, Graikija, Vengrija, Lenkija, Lietuva, Estija, Latvija, Rumunija bei Slovakija. Praėjusiais metais Lietuvos investicijos gynybai siekė 2,52 proc. BVP.
Parama Ukrainai – parama Europos saugumui ir demokratijai
Nors susitikime neapibrėžtas terminas, kada Ukraina galėtų tapti NATO nare, nuspręsta dabar kariaujančią valstybę atleisti nuo Narystės veiksmų plano (Membership Action Plan, MAP) vykdymo, įsteigti Aljanso ir Ukrainos tarybą – jos pirmasis posėdis vyko antrąją susitikimo dieną. Patvirtintas ir G-7ilgalaikės paramos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms planas. NATO vadovai sutarė, jog kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai dėl to sutars visos bloko valstybės, o Ukraina bus įvykdžiusi visoms narėms keliamus vienodus reikalavimus.
Pasibaigus NATO viršūnių susitikimui, „Litexpo“ rūmuose į spaudos konferenciją susirinko G7 valstybių lyderiai ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jie paskelbė jungtinę paramos Ukrainai Deklaraciją. Septynių demokratinių valstybių grupė – Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija, Italija, Kanada ir Japonija – teigė, kad sieks susitarti dėl Ukrainos pajėgų aprūpinimo modernia sausumos, oro ir jūros karine įranga, padės užtikrinti Ukrainos saugumą tol, koj ji taps NATO nare.
Per šias dvi dienas Vilniuje vyko daugybė dvišalių vadovų susitikimų, kuriuose priimta daug svarbių susitarimų, ypač dėl geresnio aprūpinimo ginkluote bei NATO rytinių sienų apsaugos. Buvo skirta laiko ir pabendravimui. Birželio 11 d. Lietuvos prezidentūroje buvo surengta oficiali vakarienė NATO vadovams ir atvykusiems kitų valstybių prezidentams bei jų sutuoktinėms. Lietuvos prezidento G.Nausėdos žmona Diana Nausėdienė su Vilniaus istorija, architektūra ir kultūra supažindino NATO vadovų žmonas, kol politikai posėdžiavo ir sprendė svarbius saugumo bendradarbiavimo klausimus.
Kaip ir buvo tikėtasi, neišvengta ir iššūkių,užkertant kellią bet kokiems bandymams sutrikdyti susitikimo darbą. Laiku buvo pastebėta ir sutrikdyti bandymai dešimtims kibernetinių atakų. Buvo paskelbta, kad programišiai nutekino slaptą informaciją, susijusią su dvi dienas Lietuvoje vykusiu Vilniaus NATO viršūnių susitikimu. Valstybės saugumo departamentas (VSD) nurodė, kad incidentas yra žinomas, o atsakingos institucijos tiria įvykio aplinkybes.
Prieš išvykdamas iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas J.Biden pasakė kalbą Vilniaus universiteto Skargos kieme susirinkusiems tūkstančiams vilniečių ir svečių. Norintys paklausyti J.Biden kalbos netilpo atvirame kieme. Jie buvo pakviesti į Daukanto aikštę, kur ant prezidentūros pastato dideliame ekrane buvo transliuojami vaizdai ir prezidento kalba iš VU Skargos kiemo.
JAV prezidento J.Biden kalbos 2023 m.birželio 12 d. Vilniaus universitete vaizdo įrašas:
