Lietuvos Seimas, įvertindamas, kad 2029 metais bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos metinės, nusprendė patvirtinti XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programą.
Programoje numatyta siekti, kad Deklaracija, Jonas Žemaitis-Vytautas ir kitos kovojančios Lietuvos asmenybės taptų šiuolaikinės mūsų visuomenės tapatybės ir atminties dalimi, fundamentaliai stiprinančia mūsų pilietiškumą ir patriotizmą. Programa apima 2023–2029 m., tačiau kai kurie jos uždaviniai ir rezultatai skirti tęstiniams projektams ir tyrimams. Programoje išskiriamos keturios kryptys, susijusios su XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų, Lietuvos antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo, Lietuvos antinacistinio pasipriešinimo, Lietuvos neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo ir disidentinio judėjimo tyrimais ir sklaida, įamžinimu, atminties išsaugojimu.
Šioje programoje numatomos valstybės institucijų, savivaldos, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių, pavienių asmenų veiklos kryptys ir priemonės, kuriomis siekiama formuoti ir stiprinti Lietuvos visuomenės istorinę ir pilietinę savimonę, didinti atsparumą Lietuvai priešiškų režimų skleidžiamai propagandai ir dezinformacijai.
Programoje išskirtinai daug dėmesio skiriama 1944–1953 m. partizaninio karo, partizanų užsienio ryšių tyrimams, partizaninį karą menančių vietų (atminties vietų) daugelyje pasaulio šalių įamžinimui. Atskirai nemažas dėmesys sutelktas antinacinio pasipriešinimo tyrimams, atkreipiant dėmesį į žydų gelbėtojus ir jų istorijas. Programoje numatoma daugiau remti asociacijos „Miško broliai“ visuomenininko, partizanų ryšininko Albino Kentros sukaupto archyvo pagrindu įkuriamą Laisvės kovų pažinimo centrą.
Pabrėžtina, kad programoje kreipiamas dėmesys į atminties vietų steigimą ne tik įprastomis paminklų formomis, bet kaip tik siekiama naudoti šiuolaikinius istorinės atminties įamžinimo būdus, aktyviai skaitmenizuojant svarbius istorinius šaltinius, archyvus, kuriant interaktyvias programas, žemėlapius, kuriais būtų įamžintos laisvės kovas menančios vietos, pavyzdžiui, „Google Maps“ ir kelių infrastruktūroje.
Seimas Vyriausybei pasiūlė iki 2024 sausio 1 d. parengti programos įgyvendinimo veiksmų planą ir numatyti jai įgyvendinti reikiamas lėšas.
