Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos istorijos puslapiai vėl atversti, nes 2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Jie pažymėti istoriniu įvykiu: rugsėjo 21 d.iš Čikagos į Lietuvą parskraidinti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos organizatorių – Klaipėdos krašto gubernatoriaus ir diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo sutuoktinės Reginos Kašubaitės-Budrienės palaikai. Jų amžinojo poilsio vieta bus Klaipėdoje, su kurios išlaisvinimo istorija yra susijusi ši šeima. J. Polovinskas-Budrys nuo 1921 metų spalio 21 dienos iki 1923 kovo buvo Generalinio štabo Žvalgybos skyriaus kontržvalgų dalies viršininkas. Nuo 1922 rugpjūčio jis buvo pasiųstas į Klaipėdą ir tapo faktišku 1923 metų sausio veiksmų organizatoriumi, Ypatingo paskyrimo rinktinės vadu. Po sėkmingo Klaipėdos krašto užėmimo J. Budrys uostamiestyje ėjo Aukštojo Lietuvos valstybės įgaliotinio pavaduotojo, vėliau ir įgaliotinio, o nuo 1924 spalio 27 dienos – Klaipėdos krašto gubernatoriaus pareigas. Tolesnė jo karjera tęsėsi Vidaus reikalų ministerijoje, nuo 1928 metų jis dirbo diplomato darbą – iš pradžių Karaliaučiuje, o nuo 1936 metų iki mirties 1964-aisiais buvo Lietuvos generalinis konsulas Niujorke. Paskyrus generaliniu konsulu JAV, J. Polovinskas-Budrys ten dirbo 28 metus – iki pat mirties. Kaip ir jo žmona, buvo palaidotas lietuvių kapinėse Čikagoje.
