Prieš 120 metų, 1904 m. gegužės 7 d., Lietuvoje panaikintas Rusijos caro draudimas leisti lietuvišką spaudą lotyniškomis raidėmis. Po sudėtingų 40 metų, kai lietuviai galėjo skaityti ir rašyti tik slavų rašmenimis, ir aktyvaus tautinio judėjimo bei pasipriešinimo, Lietuva atgavo lietuvišką spaudą, vėl pradėtos leisti knygos lietuvių kalba. Įdomu, kad spaudos lietuviškais rašmenimis draudimo laikotarpiu lietuvių spauda augo, o carizmui priešiškos literatūros tik daugėjo. Būtent šiuo laikotarpiu imta leisti leidinius „Aušra“, „Varpas“, „Lietuviškas balsas“. Nors kuriam laikui lietuviškos raštijos ir literatūros raida buvo pristabdyta, tačiau panaikinus draudimą ji atsigavo, ir Lietuvoje klesti knygų ir žurnalų leidyba, literatūrinė kūryba, lietuviški kūriniai verčiami į kitas pasaulio kalbas. Tai liudija kasmetinės knygų mugės, kurias aplanko dešimtys tūkstančių skaitytojų, dalyvauja dešimtys autorių. Įvairių viešųjų renginių dėka knygos iš prekybos įstaigų ir bibliotekų keliauja pas skaitytojus. Susidomėjimą poezija skatina tradicinis Poezijos pavasario” renginys, keliaujantis per Lietuvą. Jau dešimtuosius metus iš eilės Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Lietuvos leidėjų asociacija kviečia prisijungti prie šiemetinės akcijos “Lietuva skaito”. „Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, skaitymo bangą sukelkime visoje Lietuvoje ir lietuvių bendruomenėse kitose šalyse: skaitykite kokį norite kūrinį ir kur norite, vienintelė sąlyga – skaitykime knygas lietuvių kalba!”
Gegužės 7–31 d.d. Lietuvoje vyks nuotolinės pamokos su leidėjais. Jas mokiniams ves leidyklos „Baziliskas“, „Misteris Pinkmanas“, „Slinktys“, „Terra publica“, „Tikra knyga“, „Žalias kalnas. Šį mėnesį mokykloms bus dovanojami ir dvidešimt penki pasimatymai su rašytojais, Lietuvos leidėjų asociacijos narių knygos (simboliškai jų turime net 120!).
Prasminga tradicija tęsiama ir Klaipėdoje. Uostamiesčio Immanuelio Kanto viešoji biblioteka paskelbė tradicinio jau 18-ojo konkurso „Klaipėdos knyga 2023” rezultatus, pasveikino nugalėtojus. Pretendendai pagal rengėjų patikslintus konkurso nuostatus varžėsi ne tik dėl populiariausios, gražiausios, bet ir klaipėdietišką dvasią geriausiai atspindinčios praėjusių metų knygos apdovanojimų. Konkursui savo darbus pristatė uostamiesčio leidyklos „Eglė“, „Libra Memelensis“, „Druka“, Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, aštuoni pavieniai leidėjai ir keturiolika klaipėdiečių – pernai išleistų knygų autorių.
Populiariausia metų knyga, kurią balsuodami išrinko skaitytojai, pripažinta „Drukos“ išleista rašytojos Ilonos Ugintės knyga „Žmogus avansu”. Gražiausios knygos konkurse vėl ir jau ne pirmą kartą triumfavo nepriekaištinga poligrafijos kultūra, knygų apipavidalinimo naujovėmis ne tik Lietuvoje garsėjanti S. Jokužio spaustuvė-leidykla, išleidusi Sauliaus Grinkevičiaus poezijos rinktinę „Slėpiniai“. Naujai nominacijai „Klaipėdietiška knyga“klaipėdietiškiausiu leidiniu išrinko konkurso debiutanto, žurnalisto Martyno Vainoriaus knygą „Pasaulio pabaiga ir kiti tarpukario Klaipėdos nutikimai“..
Konkurso „Klaipėdos knyga 2023 nugalėtojams įteikti diplomatai, menininko Sauliaus Bertulio sukurti emalio kūriniai. Padėkos raštu pagerbta „Eglės“ leidykla ir jos vadovas A.Stanevičius už išskirtinį dėmesį knygų Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos tematika leidybai. Bibliotekos rengiamam konkursui šįkart pateiktas rekordinis naujų knygų skaičius – 37 įvairių žanrų ir tematikos leidinių. Tarp jų – grožinė proza, poezija, romanai, drama, almanachas, istorinio pobūdžio kūriniai, įvairūs albumai, netgi vienas komiksas istorine tematika.
Nuotraukose: Klaipėdos I.Kanto bibliotekos knygos konkurso ”Klaipėdos knyga 2023” akimirkos
