Liepos 17-oji iškirtinė data Lietuvos istorijos kalendoriuje. Tą dieną minima ne tik Pasaulio lietuvių vienybės diena, bet ir istorinio Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą 90-osios metinės.
Pasaulio lietuvių vienybės proga Lietuvos valstybės vadovai pasveikino visame pasaulyje gyvenančius lietuvius, pakvietė ir toliau, saugoti savo tautinę tapatybę ir lietuvių kalbą bei tradicijas, perduoti ją jaunimui, taip užtikrinant ir stiprinant savo ryšius su Lietuva.
Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d., Lietuvos lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas, garsieji „Lituanica“ pilotai, be nusileidimo skridę 37 val. 11 minučių, įveikė 6,411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo pasiekimas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją.
P.Poškus, aviacijos ekspertas, muziejininkas
Steponas Darius penkerius metus kaip lakūnas yra tarnavęs karinėse oro pajėgose. Jis kartu su Stasiu Girėnu prieš 90 metų iš Niujorko oro uosto pakilo skrydžiui per Atlantą. Vandenyną įveikė, tačiau planuoto galutinio taško Kauno nepasiekė. Jų lėktuvas 1933 m. liepos 17-ąją neaiškiomis aplinkybėmis, pakliuvęs į audrą, be tinkamos šviesos ryšio įrangos, nukrito ir sudužo tuomečio Soldino apylinkėse, dabartinėje Lenkijoje, iki galutinio tikslo, Kauno, belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio. Abu lakūnai žuvo. S.Darius ir S.Girėnas skrido „Lituanica“ pavadintu eksperimentiniu lėktuvu. Žuvusių lakūnų kūna buvo pargabenti į Lietuvą, Kauną. Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos sprendimu, paskelbtu liepos 17-ąją, jau sužinojus apie lakūnų žūtį, jie buvo apdovanoti Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinais. Lietuvos Vyriausybė dėl Dariaus ir Girėno žūties paskelbė kelių dienų gedulą.
Liepos 16 d. tarpvalstybinis istorinio lietuvių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio minėjimas vyko Lenkijoje, Pščelnike,lakūnų žuvimo vietoje. Iškilmių metu Lietuvos prezidentas G.Nausėda ir Lenkijos prezidentas A.Duda padėjo vainikus prie paminklo lakūnams, pasirašė svečių atminimo knygoje.
Savo kalboje Lietuvos prezidentas G.Nausėda pabrėžė, jog neeiliniam iššūkiui pasiryžę S.Darius ir S.Girėnas siekė ne tiek pagerinti kokį nors rekordą ar įsilieti į tuo metu prasidėjusių transatlantinių skrydžių pirmeivių gretas, kiek įkvėpti lietuvius visame pasaulyje. Pademonstruoti, kad jiems nebaisūs jokie išbandymai ar kliūtys. Plačiai paskleisti žinią pasauliui apie istorinį valstybingumą atkūrusią ir pažangos skrydžiui pakilusią šalį.
Prezidentas priminė, jog itin gerai mūsų šalyje tuomet buvo žinomas S.Darius – gyva visuomeninio gyvenimo legenda, daugelio sporto šakų Lietuvoje, įskaitant ir mūsų taip mylimą krepšinį, pradininkas. Jo, kaip ir patyrusio lakūno, kito Amerikos lietuvio S.Girėno, žūtis sukrėtė Lietuvos žmones, tačiau kartu ir suteikė dar daugiau pasididžiavimo savo šalimi.
Prezidento teigimu, išties simboliška, kad skrydis per Atlantą prasidėjo liepos 15-ąją – bendros lietuvių ir lenkų ginklo pergalės Žalgirio mūšyje dieną.
Liepos 17-ąją Dariaus ir Gireno skrydžio sukaktis paminėta ir Lietuvoje, Kaune. Čia surengtas minėjimas ir virtuali paroda, S.Dariaus gimtinėje vyko aviacijos šventė ir minėjimas.
