Rugsėjo 24, sekmadienį, Toronto Lietuvių Namuose įvyko literatūros popietė „Žemaitė išeina į pasaulį“, į kurią susirinko daugiau kaip 100 klausytojų. Iš tiesų, tai buvo ne vien pokalbis apie Žemaitę, greičiau – apie Lietuvos kultūros ir istorijos pristatymą pasauliui.
Šios literatūros popietės dalyves pristatė Aušra Karkienė, trumpais bruožais papasakojusi kiekvienos iš jų profesinę ir kūrybinę biografiją.
Pirmąjį lietuvių literatūros klasikės Julijos Žemaitės vertimą į anglų kalbą pristatė vertėjos dr.Violeta Kelertienė ir Marytė Račys. Renginyje dalyvavo ir lietuvių kilmės JAV rašytoja Birute Putrius, romanų anglų kalba “Lost Birds” ir “The Last Book Smuglers” .autorė. Ji pirmoji ir pristatė savo kūrybą, ypač paskutinįjį romaną apie Lietuvos knygnešius. Jame atsispindi patraukliai papasakotas neeilinis Lietuvos kultūros istorijos skirsnis – knygnešystės istorija XIX šimtmečio II puses carinės Rusijos okupacijos laikais,uždraudus spaudą lietuviškais rašmenimis. Romano “The last Book Smugler”temą padiktavo tolima tėvo – Lietuvos nepriklausomybės gynėjo, ir senelio, buvusio knygnešio, istorija. Šį romaną mielai skaito JAV moksleiviai, jo temą naudoja savo mokykliniams projektams, taip atrasdami Lietuvą, jos kultūros istoriją.
Dr. Violeta Kelertienė, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti literatūrologė, vertėja, buvusi lituanistinių studijų katedros Ilinojaus universitete vedėja, yra puiki lietuvių literatūros,ypač sovietinio laikotarpio, žinovė ir nagrinėtoja, vertėja, Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė. Su Žemaitės kūryba susipažino tėvų namuose dar ankstyvoje vaikystėje. Ši pažintis su talentinga rašytoja, jos kalbos turtingumu ir išraiškingumu nebuvo užmiršta ir vėliau paskatino imtis nelengvos, bet labai reikalingos misijos – pristatyti Žemaitę pasaulio skaitytojams.
Marytė Račys – Žemaitės proanūkė, yra baigusi anglų literatūros ir bibliotekininkystės bei teatro meno studijas Toronte, daugelį metų yra dirbusi ir Kanadoje, ir JAV ,šiuo metu dirba Siatlo bibliotekoje,domisi Rytų filosofija. Gimusi ir augusi šeimoje, kurioje rašytojos Žemaitės gyvenimas ir kūryba buvo taip artimai pažįstama ir aptariama, ji išsaugojo tuos prisiminimus, mielai dalijasi jais su skaitytojais ir tais, kuriems įdomi Lietuvos literatūra ir jos kūrėjai.
Šios abi filologės vertimu į anglų kalbą ir išvedė lietuvių literatūros klasikę Žemaitę į platųjį pasaulį, pristatė pasaulio skaitytojams vieną iš pirmųjų lietuvių grožinės literatūros pradininkių kūrybą. Šešių apsakymų rinkinys “Laimė nutekėjimo”,kurį sudarė pati rašytoja, ilgai laukė savo išėjimo į pasaulį. Bandymai jį išspausdinti visada buvo palydėti skeptiškų pastebėjimu- kam reikalinga ir įdomi mažos tautos kūryba?! Abi vertėjos atmetė šį požiūrį ir savo vertimu “Marriage for Love” įrodė, kad daugiaspalvėje pasaulio literatūroje yra vieta ir lietuvių literatūrai.
Dr.V.Kelertienės perskaityta ištrauka iš apsakymo “Petras Kurmelis” įtikino, kad spalvinga ir turtinga Žemaites kalba ne mažiau įtaigiai skamba ir angliškai. Vertėja pripažino, kad perteikti anglų kalba itin vaizdingą Žemaitės tikrai žemaitišką kalbą nebuvo lengva. Teko keletą mėnesių praleisti Lietuvoje, atidžiai studijuojant įvairiuose archyvuose išbarstytus rankraščius ir ieškoti pačių tiksliausių vertimo žodžių. Dr.v.Kelertiene pabrėžė, kad Žemaitės kūryba svarbi ne tik lkaip literatūros reiškinys; tai ir feministinių – asmeninių moters teisių ir pasirinkimų gynimo užuomazgos.
Aušra Karkienė taip pat priminė, kad šias lietuvių literatūros ir kultūros puoselėtojas jungia dar vienas bendras gyvenimo bruožas – jos augo ir studijavo Kanadoje, Ontario provincijoje,iš tėvų paveldėjo potraukį lietuvių kultūrai ir istorijai. Kelionė į Torontą – tai ir susitikimai su seniai pažįstama aplinka ir seniai matytais žmonėmis.
Pokalbį su pranešėjomis vedė lietuvių kilmės Kanados rašytojas Antanas Šileika, kurio klausimai viešnioms leido atskleisti ir mažiau žinomas asmeninio rašytojos gyvenimo puses. Tai ir aistringas įsimylėjimas, sulaukus jau vėlyvo amžiaus, savanoriškas pasiryžimas praleisti metus kalėjime vietoje paskirtos baudos redakcijai. Rašytoja, bendravusi su tuometinės Lietuvos inteligencija, keliavusi po JAV lietuvių telkinius, liko ištikima savo sodietiškam įvaizdžiui, kad ir kiek raginama neiškeitė kaimietiškos skareles į madingą skrybėlaitę.
Reikia pripažinti, kad šis renginys tapo ne vien pokalbiu apie Žemaitę, kartu buvo paliesta tema apie Lietuvos kultūros istorijos paveldą ir sklaidą pasaulyje per rašytojų kūrybą. Tai ir puikus paliudijimas, kad dvikalbė išeivija gali būti tuo keliu, kuriuo pasaulio skaitytojams pristatoma Lietuvos istorija ir literatūra.
Po pokalbio viešnios pasirašė savo knygose, kurias buvo galima įsigyti čia pat, jos mielai bendravo ir atsakė į įvairius popietės dalyvių klausimus. Toronto KLB valdyba ir Toronto Lietuvių Namai parengė užkandžių ir vyno vaišes, tad pokalbiai apie literatūrą ir gyvenimą ir ,žinoma, Žemaitę tęsėsi ilgokai.
Dalyvių ntrs.
