Rugsėjo 24-tą, sekmadienį, 4 v.p.p., Toronto Lietuvių Namuose literatūros popietė „Žemaitė išeina į pasaulį“.
Pirmąjį lietuvių literatūros klasikės Julijos Žemaitės vertimą į anglų kalbą pristato vertėjos Violeta Kelertienė ir Marytė Račys.
Prof. Violeta Kelertienė, Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti literatūrologė, vertėja, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureate, yra puiki lietuvių literatūros žinovė ir nagrinėtoja.
Marytė Račys – Žemaitės proanūkė,yra baigusi anglų literatūros ir bibiotekininkystes bei teatro meno studijas Toronte, šiuo metu dirba Siatlo bibliotekoje,domisi Rytų filosofija. Šios abi filologės vertimu į anglų kalbą ir išvedė Lietuvių literatūros klasikę Žemaitę į platųjį pasaulį.
Su rašytojos Žemaitės(Julijos Beniuševičiūtės – Žymantienės 1845 – 1921) kūryba užaugo ištisos lietuvių skaitytojų kartos. XIX šimtmečio antroje pusėje -XX a.pradžioje kūrusi rašytoja mums padovanojo itin spalvingą ir ryškų to laikmečio Lietuvos, tiksliau, Žemaitijos, kaimo žmonių, jų darbų ir gyvenimo, papročių paveikslą. Sodria žemaitiška tarme sukurti kaimo žmoniu portretai per daugelį dešimtmečių tapo apibendrinančiomis metaforomis: tai ir Vingių Jonas ar Topylis, Petras Kurmelis ar Driežo Katrė,senoji Vingienė ir daugelis kitų. Žemaitės literatūrinis talentas ir vėlyva raiška lig šiol kelia nuostabą: pirmąjį savo kūrinį ji parašė, būdama jau 40-ties metų. Carinės Rusijos užgrobtoje Lietuvoje nuskurdusių bajorų dukra neturėjo galimybės įgyti tinkamo išsilavinimo nei aukštesnio statuso ir galimybių pobaudžiavinėje visuomenėje. Ištekėjo anksti už dvaro eigulio Lauryno, pagimdė 7 vaikus,užaugo 6. Gyveno kaip ir kitos Žemaitijos kaimo šeimos – nuo aušros lig sutemos dirbo sunkius ūkio darbus, ūkininkavo dažniausiai nesėkmingai. Tik paauginusi vaikus ir skatinama vidinio poreikio išsisakyti bent popieriuje, paraginta lietuvybės platintojo Povilo Višinskio, vakarais prie žibalinės lempos ėmėsi užrašinėti savo vaizduotėje sukurtus vaizdelius ir žmonių, dažniausiai šeimų ar moterų istorijas. Šios istorijos,daugiau patyrusių literatų pataisytos ir padailintos, tapo įsimintinais apsakymais. Ypač įsimenančios Žemaitės istorijos apie tai , ką ji pati patyre ir žinojo: nelygias vedybas, gyvenimą be meilės, sunkią moters dalią tuometiniame kaime. Lig šiol kelia nuostabą jos ryžtingas posūkis į kūrybą, visuomeninę veiklą. Kaip XIX a. neturtinga ūkininkė, turėjusi vyrą alkoholiką, septynis vaikus ir menką išsilavinimą, gyvenusi carinės Rusijos imperijos užkampyje, toli nuo bet kokių kultūros centrų, sugebėjo tapti lietuvių grožinės literatūros pradininke ir parašyti šešis apsakymų, pjesių ir laiškų tomus? Maža to, ji taip pat pasižymėjo kaip feministė aktyvistė, kovojanti prieš patriarchatą, ypač prieš šimtmečius gyvavusią sutartų santuokų tradiciją. Pirmojo pasaulinio karo metais, gyvendama Čikagoje, ji penkerius metus keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas, sakydama kalbas nuo Ilinojaus iki Naujojo Hampšyro, kad padėtų nuo bado ir kančių kenčiančiai savo šaliai.
Vaizdinga kalba aprašytos Žemaitės istorijos tapo viena iš įspūdingiausių lietuvių literatūros daliu. Ir lig šiol jos kūryba buvo pasiekiama tik lietuviškai skaitantiems skaitytojams.
Išleisti Žemaitę į pasaulį, pristatyti ją pasaulio skaitytojams ėmėsi vertėjos prof. Violeta Kelertas ir Žemaitės proanūkė Marytė Račys, kurios ir dalyvaus literatūros popietėje Toronto Lietuvių namuose. Abi viešnios kažkiek laiko gyveno ar studijavo Ontario provincijoje. Tad is tiesų jų laukia susitikimas su pažįstama aplinka, o mums ši popietė žada įdomią pažintį su vertėjomis, kurios ryžosi prakalbinti Žemaitę angliškai. Prisimenant labai turtingą i itin vaizdingą rašytojos žodyną, galima įsivaizduoti jų pastangas surasti tinkamus žodzius ar frazes anglų kalba. Tad mūsų laukia įdomus pokalbis apie Žemaitę ir vertėjų darbą.
Viešnias pristatys ir pokalbį apie literatūrą ves žinomas Kanados lietuvių kilmės rašytojas Antanas Šileika.
Po pokalbio rengėjai – Toronto KLB valdyba ir Toronto Lietuvių Namai – kviečia pasivaišinti, pabendrauti su popietės dalyvėmis.
Įėjimas – laisva auka. Kviečiame dalyvauti!
