Pasaulio lietuvių XI sporto žaidynės prasidėjo liepos 14-osios rytą, kuomet į kelionę aplink Lietuvą buvo išlydėti Jungtinės Karalystės lietuviai dviratininkai. Tos pačios dienos vakarą Druskininkuose surengta vakaronė su liaudies šokėjais, dainininkais, muzikantai ir žaidimais. Liepos 15-ąją jau vyko varžybos ir daugelyje kitų sporto rungčių. Vakare visus kvietė oficiali renginio atidarymo iškilmė – surengtos žaidynių dalyvių eitynės su 250 metrų ilgio Lietuvos vėliava, trankus Vido Bareikio pasirodymas bei įteikti pirmieji sportininkų apdovanojimai. Atidarymo iškilmėje dalyvavo ir sveikino pasaulio lietuvių sportininkus žaidynių globėjas, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Ne mažiau įdomi buvo ir liepos 16-osios programa: vyko „Giunter Percussions“ koncertas, mokslinė konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“, šventinė vakarienė ir antroji apdovanojimų iškilmė. Tą dieną taip pat buvo pasiektas naujas Lietuvos atsispaudimų nuo žemės rekordas. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Rolandas Žukauskas per 3 val. atliko 3,5 tūkst. atsispaudimų, 480 pagerindamas ankstesnį rezultatą.
Iš viso žaidynėse dalyvavo 2314 dalyvių iš 26 valstybių. Daugiausiai dalyvių atvyko iš Jungtinės Karalystės (329 sportininkų) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (238). Jie lenktyniavo ne tik žinomiausių sporto šakų – krepšinio, futbolo, tinklinio, teniso, plaukimo, šachmatų varžybose, bet ir išbandė jėgas, varžydamiesi badmintono, futbolo 7×7, golfo, jėgos trikovės, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, paplūdimio tinklinio, irklenčių sporto, golfo, šaudymo iš lanko, kalnų slidinėjimo, biliardo, sportinės žūklės, ristynių, smiginio, petankės rungtyse. Populiariausiu žaidynių sportu, kaip įprasta lietuvių tarpe, tapo krepšinis, kuriame dalyvavo 482 žaidėjai.
Ketvertą dienų vykusio renginio metu sportininkams iš viso išdalinta net 323 medalių komplektai. 597 medalius iškovojo Lietuvos sportininkai, o antroje ir trečioje tituluočiausių vietose – 51 medalį laimėję Jungtinės Karalystės lietuviai bei 23 iškovoję Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkai. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės stebino ne tik sportų ir dalyvių įvairove, bet ir sportininkų amžiumi – renginyje dalyvavo ir jauni, ir seni. Septynerių metų Jürgen iš Estijos, dalyvavusi šiaurietiškame ėjime, tapo jauniausia dalyve, tuo metu 87-erių metų Stanislovas iš Klausučių, žaidęs stalo tenisą – seniausiu.
Paskutinę renginio dieną, be sporto rungčių ir trečiųjų apdovanojimų, vyko Pasaulio lietuvių sporto forumas ir žaidynių uždarymo iškilmė, Justino Lapatinsko koncertas. Pasaulio lietuvių XII sporto žaidynės po ketverių metų bus rengiamos Palangoje.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra mėgėjų sporto renginys, kuriame gali varžytis tik neprofesionaliojo sporto atstovai.
Žaidynių tikslas – skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęsti tautinio bendravimo, lietuvybės išsaugojimo papročius. Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos 1938 metais Kaune, o vėliau dėl karo ir sovietinės okupacijos 4 dešimtmečius nebuvo rengiamos. Žaidynės atgaivintos 1978 metais Toronte (JAV), vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje. Nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.
