Spalio 21 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyko Pasaulio lietuvių bendruomenių forumas. Jį surengė Pasaulio lietuvių bendruomenė, kartu su VDU ir Draugija pasaulio lietuviams pažinti, forumą rėmė Lietuvių fondas (JAV) ir Užsienio reikalų ministerija.
Jau ketvirtą dešimtmetį su lietuvių diaspora glaudžius ryšius palaikantis Vytauto Didžiojo universitetas savo erdvėse diskusijoms nuotoliniu būdu ar tiesiogiai dalyvauti sukvietė pasaulio lietuvių bendruomenių narius, akademikus, politikus, Lietuvos mokyklų mokytojus ir moksleivius, pasaulio lietuvius vienijančių Lietuvoje veikiančių organizacijų atstovus bei visus siekiančius geriau pažinti lietuvių diasporos pasaulį
Žinoti, ko siekiame
Pasaulio lietuvių atstovų forume dalyvavo šiuo metu Lietuvoje viešinti prof. dr. Birutė Galdikas, prof. Algirdas Avižienis, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, vieni iš pirmųjų VDU laidų absolventai – Laurynas Misevičius, Pasaulio lietuvių bendruomenės sporto reikalų komisijos pirmininkas ,ir Gediminas Karoblis, Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto (NMTU) Muzikos instituto profesorius, filosofas, bei daugelis kitų svečių.
Po VDU rektoriaus J.Augučio ir Lietuvos vyriausybės vadovų sveikinimų forumo dalyviams kalbėjęs Lietuvos užsienio reikalų viceministras E.Meilūnas tarsi nubrėžė ateities veiklos gaires ir uždavinius. Tai labai konkretūs darbai Lietuvai ir išeivijai, gerinant lituanistinį švietimą išeivijoje, skatinant lietuviškos tapatybės išsaugojimą ir stiprinant ryšius su Lietuva.
Visų pirma, viceministro nuomone, būtina stabdyti lietuvių išeivijos nutautėjimą, gerinant lituanistinį švietimą. Turime užsibrėžti ir visi dirbti kartu, kad iki 2030 m. padidintume lit.mokyklų vaikų lankomumą nuo 6 iki 20 proc. Kitaip be pradinių lietuvių kalbos, kultūros, istorijos žinių, augs prarasti Lietuvai žmonės.
Savo ruožtu Lietuvai būtina gerinti konsulinių paslaugų įvairovę ir kokybę diasporai. Bus atnaujinama”Globalios Lietuvos”, kuri davė daug gerų postūmių, programa iki 2030 m., buriama diasporos ir vyriausybės koordinavimo komisija.
PLB bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henkė apžvelgė dabartinės PL bendruomenės žemėlapį ,kuris nuolat keičiasi: lietuviai apsigyvena naujose pasaulio vietose ir ten kuria bendruomenes. Manoma, kad pasaulyje gyvena apie 1,3 mln. lietuvių kilmės asmenų, o tai sudaro apie 30 proc. lietuvių tautos. Pasaulio lietuvių bendruomenė yra didžiausia užsienio lietuvius vienijanti organizacija, įkurta 1958 m. Niujorke, JAV. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenę sudaro 53 kraštų bendruomenės. Užsienyje taip pat aktyviai veikia profesionalų klubai, fondai, meno kolektyvai, lietuviški muziejai, lituanistinio švietimo įstaigos, jaunimo sąjungos, sporto klubai, kitos.
Vienybė ir savanoriškumas užtikrina sėkmę
Ne taip seniai VDU atkurta Pasaulio lietuviams remti draugija, viena iš šio renginio organizatorių. Apie ją kalbėjo vadovė dr Ilona Strumickienė, draugijos bendradarbis Egidijus Balandis savo pranešime supažindino su turtinga Lietuvos išeivijos istorija ir jos pastangomis siekti ryšių su Lietuva.
Emigracija visada buvo Lietuvos gyvenimo dalimi, ji siekia daugiau kaip 150 metų. Vien tik pastaraisiais dešimtmečiais iš Lietuvos išvyko apie 700 000 žmonių – mažai valstybei tai didelis praradimas. Todėl būtina ieškoti kelių kaip susigrąžinti iseiviją, jei ne fiziškai, tai išsaugant artimus ryšius su tautiečiais pasaulyje. Pasižiūję į emigracijos istoriją matome ne vien neigiamybę. Lietuviai, apsigyvenę kitur, kūrė lietuvybės židinius: parapijas, mokyklas,klubus,organizacijas, lietuvišką spaudą ir kt. Amžių sandūroje lietuvių išeiviai ėmėsi tokių akcijų kaip lietuviško skyriaus sukūrimas Pasaulinėje Paryžiaus parodoje 1900 metais. Į ją įsitraukė JAV, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje [Mažojoje Lietuvoje] gyvenę ar susitelkę lietuviai, pinigų siuntė net tautiečiai iš Pietų Afrikos. Lietuvių diaspora ėmėsi istorikų gan plačiai aprašinėjamų bendrų darbų Lietuvos laisvės labui. Ši prieškarinė išeivijos patirtis svarbi ir šiandien,
Išeivijos santykių su Lietuva viršukalnė – 1935 metais Kaune surengtas Pasaulio lietuvių I kongresas. Į jį atvyko 3000 atvyko lietuvių iš 19 valstybių, , iš kurių apie 100 buvo įvairių organizacijų, kolonijų, įstaigų delegatai. Viena iš labiausiai dėmesį traukiančių šio įvykio ypatybių – savanoriškų organizacijų vaidmuo. Lietuvoje ne pati valstybė, o visuomeninė organizacija – 1932 m. įkurta Draugija užsienio lietuviams remti – buvo Pirmojo pasaulio lietuvių kongreso iniciatorė ir rengėja. Juos vienijo pagrindinė tema – savanoriška pagalba Lietuvai, lietuviškos tapatybės išsaugojimas svetur – tai, kas svarbiausia ir šiandien. Kongresas svarstė užsienio lietuvių švietimo, ekonominio bendradarbiavimo, kolonizacijos idėjos klausimus, šiomis temomis buvo skaitomos paskaitos. Į komisijas pasiskirstę dalyviai parengė įvairias rezoliucijas. Vienas ryškiausių sprendimų – nutarimas įkurti Pasaulio lietuvių sąjungą, išrinkta jos laikinoji valdyba. Reikšminga, kad PLS buvo kuriama ne kaip individų, bet kaip organizacijų sąjunga. Tikimės, kad šios gerosios tradicijos gal kitomis formomis bus tęsiamos ir ateityje. Atkurtos Draugijos pasaulio lietuviams remti tikslas – skatinti abipusius lietuvių, gyvenančių pasaulyje ir Lietuvoje, ryšius ir bendrdarbiavimą, remiantis gerąja patirtimi.
Saugome senąsias, kuriame naujas tradicijas
Po pertraukos forumo kalbėtojus rikiavo PLB kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Kaspersen, pakvietusi aptarti atskiruose pasaulio žemynuose lietuvių bendruomenių veiklą, palyginti turinčių ilgametes istorijas ir naujų, ką tik susibūrusių, patirtį. Pranešimai buvo tikrai įdomūs su vaizdinėmis iliustracijomis. Senųjų Europos lietuvių bendruomenių patirtis apibendrino Linas Maknavičius(Prancūzija). Išsamią Pietų Amerikos bendruomenių kūrimosi istoriją, organizacinius ir geografinius sunkumus apžvelgė Čilės lietuvių bendruomenės ir nuotolines lituanistinės mokyklos steigėja Adriana Giedrė Barkauskaitė. JAV LB pirmininkas Alvydas Urbonavičius savo kalboje pabrėžė bendruomenės pastangas užtikrinti lietuviškos veiklos tęstinumą. Apie nelengvas Australijos lietuvių pastangas suvienyti senbuvių ir naujųjų imigrantų veiklą, tęsiant tradicijas ar kuriant naujas kalbėjo Rasa Mauragis. Liūdnai nuskambėjo Karaliaučiaus lietuvių atstovo S.Šamborskio pripažinimas, kad šioje srityje lietuviškai veiklai daromos visokios kliūtys, ji silpnėja. Netgi eiti gatve, apsirengus lietuviškais tautiniais drabužiais, reikia drąsos, nes sulaukiama patyčių
PLJS pirmininkas Rimvydas Rubavičius supažindino su pasaulio lietuvių jaunimo veikla, kuri ir pandemijos laiku neišblėso, atrado naujų galimybių. Apie senųjų lietuviškų ateitininkų ir skautų organizacijų veiklą pasakojo atstovai V.Malinauskas ir A.Kėrelis. Su URM programos “Globali Lietuva’ atsinaujinimo planais supažindino Lina Žukauskaitė, šios programos koordinatorė.
PLB kultūros komisijos Jūratė Kaspersen apžvelgė šios komisijos veiklą: tai istorinės tautinės atminties puoselėjimo renginiai, šventės kartu su Lietuva, knygų klubų veikla. Neeilinis renginys – I išeivijos lietuvių rašytojų suvažiavimas ir išleista kūrybos rinktinė ‘Egzodika’ ir kt. dalyje Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos prezidentas Laurynas Misevičius papasakojo apie sporto renginius, kiek prie įvairiose šalyse gyvenančių lietuvių suartėjimo prisideda sportinės organizacijos, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės ir kiti renginiai.
Buvo įdomu susipažinti su kita veiklos forma – kraštiečių draugijomis. Įspūdinga Pasaulio ankykštėnų draugijos kultūrinė veikla, jos narių tikrai artimas ryšys su gimtine. Kūrybingą bendravimo ir savitarpio ryšį su Alytumi kuria ir Pasaulio alytiškių draugija.
Apžvelgiant pirmajame pasaulio lietuvių forume išsakytas mintis, buvo paminėta, kad šis renginys – vienas iš pasirengimo referendumui dėl pilietybės išsaugojimo žingsnių. Taip pat šis forumas galėtų tapti savotiška įžanga Antrojo pasaulio lietuvių kongresui, kurį tikimasi surengti ateityje.
Forumo vaizdo įrašas ir stop kadrai:
